Tam, kad gimtum, reikia numirti…
Norite pradėti naują gyvenimą – atnaujinti santykius, pakeisti darbą, gyvenimo būdą? Planuojate tai daryti nuo kiekvieno pirmadienio / jaunaties / sausio 1d.? Esu tikra, kad taip nieko ir nekeičiate, kol nenutinka… krizė. Kai depresija, nuovargis, pretenzijos, ligos, nesėkmės tampa gyvenimo palydovais.
Aš irgi išgyvenau tokią būseną. Todėl dabar, kai tik išgirstu verkšlenimą, abejones, kaltinimus visam nedėkingam, nelaimingam pasauliui, atsakau – „Sveikinu. Jus aplankė krizė! Reikia pamąstyti, kam ji skirta. Juk ji atėjo ne šiaip sau!”
Jeigu jūs to nesuvokiate, negirdite Visatos balso, krizės palydovai apsigyvens ilgam, o jūs kaltinsite visus savo nelaimėse – vyrą, tėvus, viršininką, orą. Norėsite visiems skųstis, matyti tik nelaimes, nematysite perspektyvų.
Tačiau pokyčiams reikia pripažinti savo priklausomybę ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Reikia išeiti iš komforto zonos ir judėti į nežinomybę. Baisu? Tačiau kaip įdomu. Nejaugi smalsumas nenugalės baimių?
Kad į jūsų gyvenimą įeitų kas nors nauja, gražaus, įkvėpiančio, tam reikalinga tuščia erdvė. Pokyčiams reikalinga erdvė. O jos, dažniausiai, nėra, nes ten prikrauta aibė “turto” – pasenę įpročiai, nusistovėjusios nuomonės, pabodę santykiai ir baimės, kurios kužda – sėdėk ir tylėk, nieko naujo tau nereikia, džiaukis tuo, ką turi, kiti dar nelaimingesni.
Tačiau pokyčiai vis tiek ateis, patys. Ir jums tai bus netikėta, skausminga ir prieš jūsų valią. Tai ir vadinama krize. Kiekviena krizė – tai priverstinis likimo riksmas – „Atsipeikėk, tu degraduoji, tu nesivystai! Judėk į prekį, įleisk pokyčius, jie tau gyvybiškai reikalingi!“
Krizė – tai maža mirtis. Kai miršta tai, kas jau atgyveno, kas traukia atgal, kas neleidžia vystytis. Pasveikinkite savo krizę, padėkokite jai: – „Labai džiaugiuosi, kad primeni man, kad užsibuvau per ilgai nemėgstamam darbe / nesirūpinau savimi / savo sveikata / savo santykiais / (įrašykite savo variantą). Dėkoju už priminimą.“
Pradėkite nuo valymo ritualo. Susimąstykite, kokias savo gyvenimo skyles reikia užlopyti? Dėl ko nustoti jaudintis?
Kokius sulaužytus ir pasenusius daiktus išmesti?
Kokius beviltiškus ir nuodingus santykius nutraukti?
Perkratykite viską, valykite savo erdvę. Tik taip jūs aptiksite save, tikrą, tik nepažįstamą – lengvą, laimingą, besišypsančią viskam, kas nutinka. Gimusią iš naujo.
Atsinaujinkite pati, nelaukite krizių, siekite pokyčių ir naujovių ištisai, tegul tai tampa jūsų gyvenimo būdu. Jeigu jūs pati kviečiate pokyčius į savo gyvenimą, naujų atradimų įspūdžiai įkvėps, suteiks daug jėgų, kurios nugalės visas baimes. Ir jau nekils noro krauti į savo gyvenimą to, kas nedžiugina; bendrauti su tais, kas nevertina; vykdyti svetimus norus, kurie sukelia priešpriešą ir įtampą.
Sustokite, nusiraminkite ir… atsigręžkite į SAVE. Nustokite lyginti ir vertinti. Pradėkite rūpintis ir globoti. Jūs gyvenate su SAVIMI. Esate pas save viena, kitokios nebus. Patikite sau. Pamilkite save taip, kaip norėtumėte, kad mylėtų kiti – mama, tėtis, vyras. Jau esate suaugusios, suteikite sau viską, ko reikalaujate iš kitų.
Pamilkite visa širdimi tą Dievo dalelę, kuria esate pačios, ir nustokite elgetauti. Atvirkščiai, pradėkite maitinti meile kitus.
Kai atrasite SAVE, kai jausitės laisva ir lengva, bus labai malonu skraidyti :)
Natalja Balinskaja (iliustracija – Charles J.Dwyer)
