4 Paskaita Kaip priimti ir gerbti vyrą

Iki tikros besąlyginės meilės kelias vingiuotas ir pilnas kliūčių, kurias įveikti galėsime tik tapusios moteriškai išmintingos. Tęsiame mokymus!

Darna santykiuose prasideda nuo pretenzijų ir sąlygų nebuvimo.
O tam reikia žmogų gerbti ne tik už jo nuopelnus, bet ir priimti visus jo (jūsų manymu) trūkumus. Tačiau tai padaryti ne taip paprasta.

Jeigu aš Jūsų pasiteirausiu, ar gerbiate savo vyrą, labai greitai išgirsiu atsakymą – o už ką jį gerbti? Jeigu jo nieko neprisiprašysi, jeigu jis guli ant sofos ir geria alų, ir su vaikais nežaidžia, ir man dėmesio neskiria? Ir apskritai, nieko ypatingo nepasiekė gyvenime. Kaip gerbti žmogų, kuris nevertas pagarbos?
Iš tikrųjų, gyvenimas sunkus – ir tokį vyrą nėra už ką gerbti, ir žmona kankinasi…

Tačiau yra du variantai:
Pirmas: Kentėti, skųstis ir toliau įvairiais būdais skatinti vyrą keistis.
Antras: Peržiūrėti savo poziciją ir išmokti kitokio elgesio, kuris moteriškai –nepastebimai ir stebuklingai pakeis ir vyrą, ir jūsų bendrą gyvenimą į gerąją pusę.

Jeigu renkatės antrą variantą, jeigu tikite, kad nuo moters priklauso labai daug šeimoje, taip pat ir koks šalia jos bus vyras, karalius ar nevykėlis, – kviečiu Jus į paskaitą. Pažadu, kad pokyčiai patiks ir Jums, ir Jūsų vyrams :)

**

INSTRUKCIJA kaip pirkti įrašą:

1. Prisijungti arba registruotis – sukurti vartotojo vardą ir slaptažodį (rašykite be tarpų ir lotyniškai).

2. Pasirinktą įrašą iš <Paskaitų įrašai> skilties įdėti į krepšelį.

3. Krepšelio turinį apmokėti galite iš savo banko sąskaitos, prisijungus prie  Paysera mokėjimo sistemos.
Arba per PayPal mokėjimo sistemą.

4. Prisijungti iš naujo ir užeiti į savo profilį. Apmokėtas paskaitos įrašas bus prie <Įsigytos paskaitos>.

Atsiliepimai:                                                                                         

Laba diena, p. Natalja. Buvau vakar Jūsų paskaitoje ir likau sužavėta! Noriu keistis, noriu pagerinti santykius su vyru, susigrąžinti meilę, noriu užauginti savo sūnų geru žmogumi ir tikru vyru, noriu priimti anytą tokią, kokia ji yra, noriu suprasti, ką gyvenime darau neteisingai, kad viskas slysta iš rankų ir ko besiimčiau, niekas nepavyksta…noriu noriu noriu, – ir dar daug visko noriu, ir turiu laabai daug klausimų :)

Aš jau seniai esu ieškojimuose savo gyvenimo ir savęs keitimo, lankiausi asmeniniuose mokymuose ir pas Tomą Levulį, rašiau pasąmonės valymo dienoraščius vakarais, klausiau Torsunovo paskaitų, bet nieko nepadariau iki galo.. Tikrai, savęs keitimo darbas yra labai sunkus… Ir supratau, kad jei pradedi dirbti su savimi, reikia dažniau klausyti mokytojų motyvuojančių paskaitų, kad nenuleisti rankų ir dirbti toliau. Vakarykštėje paskaitoje, rašydama neigiamus savo vyro bruožus, galvojau sau, kodėl aš taip ant jo rašau, nes jis iš tikro, lyginant su kitais, yra labai geras vyras! Džiaugiuosi, kad mano draugė pakvietė mane į Jūsų paskaitą! Išėjau iš jos tiesiog pakylėta! Su nekantrumu lauksiu kitų paskaitų!!! Ačiū!
Aistė

**

Labai labai-labai džiaugiuosi, kad draugė Aušra mane vakar pakvietė į Nataljos paskaitą!!! Išėjau pakylėta, tarsi su tais sparnais, kuriuos turėjau galbūt vyrui uždėti, kad jis nuo sofos pakiltų. :D Gavau tokį didelį geros energijos užtaisą, kad šiandien net dirbti nieko negaliu, tik kapstau, kaip užkasti neigiamą praeitį, galvoju – kaip pavirsti Karaliene, planuoju, kaip vyrui uždėti karūną! :) Išėjau išsilaisvinusi nuo pastoviai kamuojančių minčių, kaip turiu gyventi. Aš paleidau tas mintis, išmečiau jas, ištryniau tiesiog ir džiaugiuosi, kad galiu jau taip negalvoti.
Visos moterys, su Natalja priešakyje, buvusios paskaitoje vakar, man atrodė kažkokios kitokios – atrodė kaip iš filmo “Прекраснаязелёная” („Nuostabioji žalioji“), kitokios, kitokio sąmoningumo galbūt (nors kitos dar tik atėjo mokytis to), bet jautėsi, kad visos atėjo tik dėl kažkokio dar iki galo nesuprantamo gėrio. Jos kitokios nei tos, kurios yra savarankiškos, uždirbančios pinigus ir piktos, kad esi baigusi daug aukštųjų mokslų ir niekaip nesurandi vietos gyvenime, ir vis kapstaisi namų šeimininkės pareigose. Kaip norisi, kad visos moterys būtų tokios, kokiomis Natalja mokina jas būti. Ir aš neseniai tik esu tai supratusi (irgi su draugės Aušros pagalba, – tai štai kodėl ji yra mano gyvenime, – kad man įkrėstų proto, kaip man iš tikrųjų reikia čia gyventi!!!) :)

Aš turiu būti kitokia, o ne tokia, kokia 20 metų galvoju, kad turiu būti: “ką man padaryti, kad aš vyrui padėčiau, kad uždirbčiau pinigų tiek, kiek jis; ką man daryti, kad aš tiek uždirbčiau pinigų, kad būčiau nepriklausoma nuo vyro ir pasakyčiau jam “eik sau, aš darysiu ką noriu”; ką man daryti, – kaip man mūsų šeimai namus pastatyti; ką man daryti, kad būčiau tiesiog laiminga…?, o jei, – bet tai kiek daug viskam tam pasiekti reikia padaryti (!!!), tai ką man dabar daryti?!!…” Ir prie viso to, man priklauso visa buitis, namai, vaikai, tėvai, o vyras nieko nepadeda (jetus, koks blogas mano vyras!!!)..

Taip galvojau visada, ir kėliau sau siaubą, ir baimę, ir nepasitikėjau savimi, kad ne mano jėgoms tai, ir man niekas nepavykdavo… Aš pykdavau, kodėl man niekas nepavyksta, nors tiek daug darau, dirbu, galvoju, prisigalvoju vis naujų veiklų… O vyras vis tiek pasako, – “taigi tu nieko neveiki!” Pasirodo, dariau visai ne tai, ką reikia… Už tuos žodžius “tu nieko neveiki” tėkšdavau jam lėkštę sriubos ant stalo, mintyse bambėdama: “nu palauk, aš dar tau parodysiu, kad man iš tavęs nieko nereikės, aš padarysiu daugiau negu tu!”, kai, pasirodo, tik turėjau su meile maistą vyrui paduoti… O jei, kiek daug klaidų pridaryta… Tiek galima dabar čia tų klaidų prirašyt, kad ir Facebook proflilis neatlaikys, o tai kaip atlaikė mano vyras… ?…
Tikiuosi, dar turiu laiko, viską pakeisti.. :) Ačiū Nataljai ir visoms moterims, kurios ten buvo. Mes visos turime ten būti

Aistė Kazlauskienė

**

Žaviuosi Jumis vis labiau ir labiau, Natalja!

Ačiū Jums! Esate Kūrėjo dovana!
Kaip išminties eliksyrą įsileidžiu į savo širdį kiekvieną Jūsų ištartą žodį! :)

Gintarė Dundulienė