Vyriška jėga, kurią mes taip norime kontroliuoti

Šeimyniniame gyvenime yra viena problema, apie kurią mažai kalbama. Dauguma moterų skundžiasi, kad vyras su laiku tampa mažiau vyriškas. Kad jo niekas nedomina, jis vartoja svaigalus ir drybso ant sofos. Moterys net pamiršta, kad kažkada pačios jį pamilo ir pasirinko. Už kažką. O už ką jau ir nepamena. Nes staiga tas „kažkas“ kažkur dingo… O gal ne staiga?

Ar verta jį prijaukinti?
Kai mes sutinkame vyrą, kai esame santykių pradžioje, mus labai žavi jo vyriška jėga, vyriška energija. Mes didžiuojamės, kai jis drąsiai lekia motociklu. Mus įkvepia jo pergalės kovose. Mes su pasimėgavimu pasakojame draugėms, kaip jis dalyvauja lenktynėse, varžybose, užima prizines vietas. Net jeigu nėra tokių ryškių jėgos išreiškimų, mes vis tiek surandame kuo didžiuotis.
Mums patinka, kai santykių pradžioje vyras tvirtai apibrėžia savo poziciją – tu ten neisi ir taškas. Viduje gali sukilti lengvas pasipriešinimas, bet kai vyras trenkia kumščiu į stalą, viduje viskas nurimsta. Apsaugota. Jis stiprus. Jis tikras vyras.

To paties mes laukiame ir šeimyniniame gyvenime – kad vyras prisiims atsakomybę, trenks kumščiu į stalą, viską nuspręs pats, nuramins pašėlusį protą. Mes svajojame apie stiprų petį, pamiršdamos, kad tokiu atveju būsime priverstos daug ko savo elgesyje atsisakyti.

Tikras vyras yra tam tikra prasme susijęs su gamta. Jis toks pats nesunaikinamas, nesuvaldomas, laukinis. Ir pavojingas. Tokį ugnikalnį pavojinga be reikalo trukdyti, audrinti, provokuoti, erzinti, gniuždyti.

Kai vyras veda, jo pasaulis staiga pasikeičia. Aš pažįstu nemažai vyrų, kuriuos santuoka kardinaliai pakeitė.
Vienas mano pažįstamas, žmonos prašymu – iš meilės jai – nutraukė visus ryšius su draugais. Liko tik keli žmonai “tinkami” variantai, su kuriais galima būtų tik savaitgalį sodyboje išgerti alaus. Tuo pat metu iš vyro gyvenimo dingo jo aistra – žygiai, alpinizmas, kalnai. Tai jam, kaip šeimos galvai, per daug pavojinga. Todėl visa įranga buvo išdalinta draugams ir pažįstamiems.
Ultimatumai buvo griežti: „Arba aš, arba tai“, toliau sekė argumentai, kad reikia pagaliau suaugti, galvoti apie šeimą. Ir iš meilės savo žmonai vyras sutiko. Jis nenorėjo palikti jos našle, nenorėjo matyti jos ašarų ir nerimo. Jis ją mylėjo ir darė pasirinkimą. Sunkų pasirinkimą.

Jis tapo „naminis“, rūpestingas tėvas. Tačiau giliai viduje labai nelaimingas. Daugelis tai pastebėdavo. Jis bandė realizuoti savo vyriškumą auklėdamas sūnų – grūdinti jį, sportuoti su juo. Bet ir tai žmona uždraudė, juk sūnus dar per mažas.

Po kelerių metų žmona pati išėjo pas kitą. Pas pašėlusį kaskadininką, lakstantį motociklu per naktinį miestą. Ji pasakojo apie išblėsusią aistrą, apie tai, kaip pasikeitė jos vyras, kad jo niekas nejaudina ir nedomina.

O kas padarė jį tokiu? Kas jam uždraudė būti vyru toje šeimoje? Kas šantažo būdu atėmė iš jo viską, kas palaikė jo vyriškumą?
Dabar jis jau atsigavo ir tapo toks pat, kaip anksčiau. Jis ir vėl kopia į viršūnes, leidžiasi su snieglente ten, kur nepasiekė jokie žmonės. Jis kupinas energijos, jo akys švyti. Jis vėl patinka moterims. Tik dabar šeima jam – kažkas baisaus. Ji gali atimti iš jo jėgą ir vyriškumą.

Taip atsitinka labai dažnai. Po vedybų moteris bando paversti vyrą naminiu. Savo patogumui. Kad nereikėtų jaudintis, kur jis ir ką veikia. Kad neliktu našle. Ir kad juo nesižavėtų kitos moterys. Kuo vyras labiau prijaukintas, tuo jis mažiau įdomus kitoms.
Patys vyrai sutinka tokiais būti. Nes jie nematė kitų šeimos pavyzdžių – kai kuriuos iš jų augino vienišos mamos. Kiti augo su tokiu pačiu naminiu tėvu, netekusiu savo vyriškumo. Jie nesupranta, kokią kainą moka už tai ir tokį savo elgesį vadina „surimtėjimu“. Dar ir dėl to, kad myli mus ir nori matyti mus laimingas.

Bet siela viską prisimena ir ilgisi buvusios galios. Vyras kaip liūtas, uždarytas narve, niekada netaps naminiu katinu. Jis tiesiog gali tapti pažemintu ir išdresuotu liūtu. Ar matėte kada nors zoologijos sode tokias liūto akis? Tas pats vyksta vyrų širdyse. Širdyse, iš kurių atėmė visas galias.

Gal neatsitiktinai dauguma vyrų, sulaukusių vidutinio amžiaus, bando atsikratyti šeimos naštos ir pasileidžia ieškoti nuotykių? Nusiperka galingą automobilį, palieka savo žmonas, užsiima ekstremalia veikla? O jeigu tai neįmanoma, tai pasineria nors į kompiuterinius žaidimus, kad pasijustų didvyriais bent ten…
Europoje prie sportinių automobilių, tokių kaip „Ferari“ vairo dažniausiai sėdi senukai. Ir su didžiuliu malonumu spaudžia „gazo“ pedalą. Nori priminti, kad jie vis dar vyrai, ir vis dar stiprūs ir pavojingi.

Taip išeina, kad mes norime ištekėti už Supermeno, kuris užkariavo mus savo drąsa ir žygdarbiais. O gyventi mums patogiau – pabrėžiu tą žodį „patogiau“ – su „naminiu“ nevykėliu, kuris užsiima kažkuo nuobodžiu ir saugiu, plauna indus, grindis bei yra niekam neįdomus. Net mums pačioms. Už patogumus reikia mokėti pagarbos ir savo laimės kaina.

✦Vyriška jėga reikalinga abiems

Kaip moteris besipriešintų, slapta ji svajoja, kad jos vyras vėl taptų toks, kaip anksčiau. Nesutramdomas, stiprus, laukinis, pavojingas. Kad grįžęs namo jis taip stipriai ją apkabintų, jog užgniaužtų kvapą. Kad ginčo metu, kai ji “lekia be stabdžių”, jis pasakytų savo tvirtą „ne“ ir vėlgi “kumščiu į stalą”. Kad jo akys degtų jėga ir aistra.
Problema ta, kad norint būti šalia tokio vyro, moteriai reikia pasikeisti. Tokio vyro negalima erzinti ir provokuoti, nepilti į ugnį žibalo, kai vyras pyksta.

Neseniai girdėjau istoriją, kaip šeimyninio ginčo metu vyras sulaužė perpus žmonos nešiojamą kompiuterį. Tai yra vyriškos jėgos išreiškimo būdas – su ja reikia elgtis atsargiai. Juk verčiau kompiuteris, negu kas nors kita.
Įsivaizduokite, kad jūs dirbate chemijos gamykloje. Jūs turite tiksliai žinoti, ką su kuo galima maišyti, o ko ne. Priešingu atveju kils daug problemų. Kiekvieną buteliuką jūs imate ir galvojate – o kas bus toliau? Jūs turite instrukciją, kaip elgtis su cheminėmis medžiagomis ir su kolbomis, kaip jas saugoti.

Su vyrais lygiai taip pat. Tik problema ta, jog mes neturime jokių instrukcijų ir nuolat eksperimentuojame. Čia kažkas sprogo, čia – išsilydė. O čia mes pačios susižeidėme. Viskas būtų neblogai, jeigu atsimintumėme, kokie veiksmai sukelia tokius rezultatus.
Pavyzdžiui, negalima erzinti vyro, jeigu jis prastos nuotaikos. Dauguma moterų tai žino. Ar jos vadovaujasi šia taisykle? Kokia moteris iš pradžių bando nuraminti vyrą ir pataisyti jo nuotaiką, o tik po to spręsti problemas?

Dažniausiai susierzinęs vyras gauna papildomą dozę žmonos priekaištų, apmaudo ir pykčio. Ir tada įvyksta sprogimas! Vyro jėgos proveržis svyruoja priklausomai nuo jo paties ir nuo to, kiek žibalo į ugnį papylė žmona. Tačiau aukos ir griuvėsiai visada yra.
Vyrui, kuris su įkvėpimu kažką daro, nereikia trukdyti. Jeigu jis paėmė į rankas plaktuką ir vinį – atsitraukite. Jūsų patarimai „ne ten“ ir „ne taip“ tik išves jį iš kantrybės ir nuves iki to, jog jis daugiau neįkals nei vienos vinies.

✦Ar vyrai pavojingi?

Taip, vyrai pavojingi. Bet moterys, bandydamos juos prisijaukinti ir sutramdyti – kasa duobę. Pačios sau. Nes nuo prisijaukinto „naminio“ skuduro jos nebenori vaikų. Tokiems vyrams nesinori gaminti, dėl jų puoštis ir atrodyti gražiai. Jis greičiau sukelia gailestį ir panieką. Ir gerbti jo neįmanoma.
Kai vyras yra vyriškai stiprus, moteriai nelengva. Ji turi išmokti taisyklingai bendrauti su juo, kad tai būtų saugu. Jai tenka dažniau nerimauti dėl jo. Ir mokytis juo besąlygiškai pasitikėti. Taip pat ji turi suprasti, kad toks vyras yra labai patrauklus ir kitoms moterims. Todėl ji visada turi būti jam „pati-pačiausia“. Pati gražiausia, pati švelniausia, labiausiai mylinti ir nenuspėjama.

Tai visiškai kitoks pasirinkimas ir kitoks gyvenimas. Liautis jį kontroliuoti. Liautis tikrinti jo telefoną ir versti pareiti namo visada laiku. Nenurodinėti jam, su kuo bendrauti ir ką veikti. Nevertinti jo pomėgių pagal pavojingumo laipsnį. Vėl ir vėl sukelti jam aistrą gyvenimui.

Tegul jis nutarė užsiimti triatlonu. Mano vyras kitais metais ruošiasi dalyvauti IronMan lenktynėse. Man tai skamba baisiai – visą dieną bėgti, plaukti, minti dviratį. Tai reikalauja daug jėgų, ištvermės, laiko. Jam reikės treniruotis, pirkti įrangą, dalyvauti maratonuose.
O man teks susitaikyti, kad vyro ilgai nebus namie, kad jis bus labai užsiėmęs, fiziškai pavargęs. Bet tai niekis, palyginti su tuo, kaip dega jo akys, kai jis kalba apie tai ir kažką daro. Kai nubėga 10 km ar nuplaukia 1,5 km. Tai daro jį stipresniu ne tik fiziškai, bet ir morališkai.

Kai kurie vyrai svajoja apie motociklą. Tarp jų ir mano vyras. Ir aš morališkai ruošiuosi tam, kad vieną dieną tai įvyks. Man teks dėl jo nerimauti. Ir labiau pasitikėti.

Viena moteris labai bijojo, bet galiausiai pritarė vyro norui nusipirkti motociklą. Mūsų keliuose tai pavojingas ir ekstremalus pirkinys. Bet po kelerių metų šis vyras, paprastas darbininkas, tapo klestinčiu verslininku. Žmoną jis vežioja automobiliu, o pats kas vakarą jodinėja ant savo geležinio žirgo. Ir nors jie vedę jau daugiau kaip 10 metų, neseniai ji prisipažino, kad jų aistra nenurimo ir neužgeso. Su motociklu jos tik padaugėjo.

Slidinėjimas, lenktynės, alpinizmas, sportas, komandiruotės, žygdarbiai ir pavojingi pomėgiai, ekstremalūs užsiėmimai, bendravimas su kitais vyrais ir visa kita, nuo ko mes norime apsaugoti vyrus – visa tai jiems suteikia jėgų. Jėgų išlikti vyru šalia mūsų. Drąsos prisiimti atsakomybę. Asketizmą ir ištvermę. Tikros vyriškos jėgos, kurią mes taip vertiname ir kurios ilgimės.

Pabaigoje noriu pasidalinti su jumis viena citata iš amerikiečių rašytojo John Eldredge knygos „Laukinis širdyje“ (angl. „Wild at Heart“), kuri įkvėpė mane parašyti šitą straipsnį.

„Taip, vyrai yra pavojingi. Skalpelis irgi pavojingas. Jis gali ir sužaloti, ir išgelbėti gyvybę. Jo nepadarysi saugesnio atšipindamas – jis saugus, kai atsiduria rankose to, kuris žino, kaip su juo elgtis.
Jeigu jūs kada nors stebėjote žirgus, tai turbūt žinote, kad eržilai gali sukelti daug problemų. Jie yra stiprūs, labai stiprūs ir gudrūs. Eržilams nepatinka vadelės, jie gali būti labai agresyvūs – ypač, jeigu šalia yra kumelės. Eržilą sunku sutramdyti.
Jeigu norite, kad gyvūnas būtų ramus ir nepavojingas, išeitis paprasta: jį reikia iškastruoti. Kastratas yra žymiai nuolankesnis. Jūs galite jį vedžioti už nosies, jis darys viską, ką jam liepsite, nė kiek nesipriešindamas.
Bet su juo turėsite vieną problemą: jis nesugebės duoti gyvybės. Jis negali padaryti to, ką gali eržilas. Taip, eržilas – pavojingas gyvūnas, bet jeigu jums reikia gyvybės, kurią jis gali suteikti, jums teks susitaikyti su tuo, kad jis pavojingas. Vieno be kito nebūna.“

Vertinkite vyrų vyriškumą. Padėkite jiems tapti stipriems ir vyriškiems. Nieko baisaus, jeigu vyras neplauna namuose indų. Nusipirkite indaplovę arba pamilkite šį procesą. Tegul vyrai užsiima vyriškais reikalais, kurių daugiau niekas nepadarys. Reikalais, kurie užpildo vyrus jėga ir energija.

Olga Valiajeva (vertimas – Natalja Balinskaja, iliustracija – Natalja Derevianko)
http://www.valyaeva.ru/muzhskaya-sila-kotoruyu-my-tak-xotim-kontrolirovat/