Vyrai ir Moterys. Kodėl Kūrėjas liepė mums tapti vienu kūnu?

Mes, vyrai ir moterys, esame skirtingi. Vieni iš Marso, kitos iš Veneros. Vieni tvirti kaip uola, laikosi savo pažiūrų visą gyvenimą, kitos lanksčios kaip plastilinas ir permainingos kaip oras. Kodėl moterį lygina su upės vandeniu – tai lėtu, tai kunkuliuojančiu, o vyrą su krantais, kurie sulaiko upę, kad ji būtų užtikrinta kur jai tekėti.

Moteris emocionali, įvairialypė, pavaldi Mėnulio energijai, tokia pat paslaptinga. Vyras – logiškas, užsispyręs, aktyvus, jį valdo Saulė. Todėl moterų gyvenimo spalvos – jausmai ir emocijos. Vyro gyvenimą praturtina proto, rankų, kojų veikla.

Moteris daug kalba, vyras ilgai mąsto.
Moteris gyvena vedama intuicijos, vyras nori viską perprasti protu. Vyro protas gilus, jis pasineria į bet kurią veiklą ir jį labai sunku nuo jos atitraukti ir nukreipti ta linkme, kuri domina moterį.
O moters protas gali vienu metu būti daugelyje vietų – rankos daro viena, mintys jau galvoja apie kitą, o kalba apie trečią, ir viską spėja, tik… paviršutiniškai.
Vyras gali visą gyvenimą turėti vieną pomėgį, o moteris – kasmet juos keisti.

Kaip mes elgiamės su tais ypatumais?

• Mes juos įtariame, tačiau nepriimame.
• Mus jie stebina ir mes vieni iš kitų juokiamės.
• Vyras negali logiškai suvokti moters emocionalumo, jis ir žavi, ir gąsdina.
• Moteris vis nori pagreitinti vyro protą, nesulaukia, kol jis grįš iš savo apmąstymų gilumos.

O jeigu pažinti ir priimti? Nustoti priešintis ir kovoti, o tiesiog paimti ir… susivienyti?

Jeigu suburti šaunią vieningą komandą vardu šeima, į kurią vienas investuoja tai, ką sugeba, kas suteikta jam pagal prigimtį, o kitas tai priima ir vertina. Įsivaizduokite, kiek daug tokia komanda galėtų pasiekti – vyras strategas, moteris – taktikas; vyras numato tikslą, o moteris sukuria sąlygas, kad vyras tą tikslą pasiektų; vyras panaudoja savo išmintį, savo fizinę jėgą, moteris – intuiciją, savo moteriškas galias!
Tokia šeima taptų nenugalima, ji įveiktų visas krizes ir išbandymus, taptų klestinti ir turtinga.
Ir kiekvienas galėtų gyventi laimingai, atskleisti savo talentus, juk priėmimas suteikia ramybę ir laisvę, sukelia pagarbą priimančiam tavo savybes, norą atsidėkoti. Šalia tokio žmogaus labai lengva vystytis ir džiaugtis gyvenimu. Ar ne to mes visi trokštame santykiuose?

Priėmimas – tai yra ta besąlyginė meilė, kurios mes visi taip trokštame. Pažvelkite į savo antrąją pusę įdėmiau ir nustokite kelti reikalavimus. Pastebėkite kitoniškumą ir žavėkitės juo.
Pamatykite mūsų skirtumuose Kūrėjo sumanymą.
Pagalvokite, kodėl ir kam mes esame tokie skirtingi.
Suraskite sau atsakymą, kodėl jis liepė mums tapti vienu kūnu?

Natalja Balinskaja