Kaip išmokti gerbti vyrą?
Mane ši tema domino jau seniai, bet atsakymai ateina ne iš karto.
Nepaprasta suvokti, kas yra pagarba vyrui, kai tu augi be tėvo, apie kurį mama nesako nieko gero. Ir aplinkui buvo nedaug vyrų, ypač tokių, kuriuos galima būtų gerbti.
Štai, tarp kitko, pirmas moterų mitas: „Ne visus vyrus galima ir reikia gerbti.“
Pirma, vyrą kuria moteris. Ir jeigu šalia tavęs toks vyras, kurio tu „negali gerbti“ – tai ir tavo atsakomybė. Aš mačiau labai daug vyrų, kurie pasikeisdavo, kai tik jų moterys keisdavo savo požiūrį į juos.
Antra, iš esmės visi mes – Dievo dalelės. Ir aš, ir mano sutuoktinis, ir mūsų vaikai, ir pardavėja, ir paštininkas, ir netgi valkata stotyje. Iš esmės mes visi tyri ir turime tas pačias savybes, kaip ir Dievas. Jis – vandenynas, o mes – tik lašeliai jame.
Trečia, mes visi žinome, kad bet kuris „negaliu“ – tai, visų pirma, „nenoriu“.
Lengviau pasakyti, kad artimas žmogus nevertas pagarbos, negu mokytis jį gerbti. Pagarba prasideda nuo priėmimo. Aš, kaip moteris, turiu PILNAI priimti savo sutuoktinį tokį, koks jis yra. Dažnai tai girdime, bet ar dažnai darome? Juk tai taip sudėtinga, pilnai jį priimti:
Su visais jo trūkumais;
Su jo šeima ir draugais;
Su jo gyvenimo sąlygomis (jo esamą ar nesamą butą, jo didelį ar mažą atlyginimą ir t.t.);
Su jo hobiu ir užsiėmimais;
Su jo požiūriu į gyvenimą…
Visada lauki, kad jis pasikeis. Kada daugiau uždirbs, neklausys mamos ar draugų nuomonės, pradės, pagaliau, galvoti apie Dievą… Taip sudėtinga priimti, kad jis NEPASIKEIS.
Tačiau tik po to atsiras pagarba. Kai aš žiūriu į savo vyrą, aš sakau jam: „Taip“. Pilnai, be išlygų sakau „Taip“ jam ir viskam, kad su juo susiję. Tai susitaikymas. Susitaikymas su tuo, kad mes neturėsime nuosavo buto, ir neatostogausime prabangiuose viešbučiuose. Susitaikymas su tuo, kad jis nevaikščios su vaikais ir nepaims jų iš darželio. Susitaikymas su tuo, kad jis neis pas psichologą spręsti šeimos problemų. Susitaikymas su tuo, kad VISAM LAIKUI liks toks, kaip dabar.
Šia tema yra geras posakis: „Vyras, kai tuokiasi, prašo tik vieno – Tegul ji visada lieka tokia pat. Tačiau ji pasikeičia. Ištekanti moteris viliasi, kad jis pasikeis. Tačiau jis nesikeičia.“
Tokia prigimtis. Mes negalime su ja ginčytis. Moteris yra besikeičianti kaip oras, kaip vėjas, kaip plunksnelė. Jos mintys, nuotaika, požiūris nuolat keičiasi.
Vyras yra stabilus, kaip siena, kaip uola, kaip galingas garvežys. Jis laikosi tų pačių pažiūrų visą gyvenimą.
Kai mes prašome, kad jis pasikeistų, mes faktiškai prašome, kad jis taptų moterimi. Prašome pakeisti savo molekulių ryšius ir pasiversti iš granito į plasteliną.
Vyras kaip automobilis. Jis nuveš ten, kur reikia. Jeigu mes priimame, kad važiuojame Žiguliu, o ne Mersedesu, – tai jau gerai. Tai padės nesitikėti iš kelionės perdėtų lūkesčių. Ir tuomet galima mėgautis bendravimu, vaizdu pro langą ir pačiu judėjimo faktu. O jeigu sėdėti ir galvoti, kad Mersedesas turi kondicionierių, muzikos grotuvą, ir atrodo solidžiau, tai jokio malonumo nuo kelionės nepatirsite.
Klausimas tik – kodėl aš turiu Žigulius, o kaimynė BMV – tai jau apie kitus dalykus. Jeigu tu jau važiuoji Žiguliais, reikia gerbti savo transporto priemonę. Nes tu pati prieš keletą metų nusprendei, kad važiuosi tuo automobiliu. Tikriausiai ne šiaip sau, o todėl, kad kažkas tave užkabino, kažkas suvirpėjo viduje. Tai reiškia, kad jis nėra toks beviltiškas.
Antras mitas: „Pagarba vyrui nieko mano gyvenime nepakeis“
Vedų koncepcija (kuri man yra labai artima ir kuri rišasi su kitomis kultūromis ir religijomis) – vyras yra galva. Tai reiškia, kad nuo to, ką jis daro ir kaip jis tai daro, priklauso visos šeimos gerovė. Ir čia iš karto patikslinama, kad moteris – kaklas. Ir ji suka galvą. Ji pasirenka, kur galva pasisuks ir kur žiūrės. Šitas vaidmuo labai svarbus – pasuksi galvą ne į tą pusę, ir vietoj gėlyno galima patekti į tvartą. O jeigu sukiosite ją į visas puses, tai apskritai galima niekur nepatekti, dar ir užsups pakeliui.
Jeigu vyras – automobilis, tai moters energija – tai kuras. Jeigu mes neužpildysime bako, automobilis niekur nevažiuos. Ir dar labai svarbu, kokį kurą mes užpilsime. Galime pigų ir nekokybišką. Tada ir važiuos blogai, ir sulūš greitai. O galime brangų ir kokybišką – kas suteiks daugiau jėgų ir mažiau problemų.
Mūsų santykiai su vyru – tai jo kuras. Ir geriausias iš visų galimų – tai pagarba. Kai žmona gerbia vyrą, jų gyvenimas apsiverčia:
- Jį automatiškai pradeda gerbti visi aplinkiniai;
- Tuo pasekoje jam siūlo gerą darbą ar bendradarbiavimą;
- Atsiranda geri draugai, kurie padės sunkiu momentu;
- Šeimoje lengviau atsiranda pinigai – dideliais kiekiais.
Ir visa tai vyksta savaime. Būtent tai moteris realiai gali pakeisti savo šeiminiame gyvenime. Būtent tai yra tas būdas, kaip paveikti vyrą ir jo uždarbį. Pradėti jį gerbti.
Trečias mitas: „Aš be jo apsieisiu“
Nepriklausomybė, savarankiškumas – šiuo metu labai populiarios temos. Moteris skuba daryti karjerą, kuo mažiau laiko praleidžia dekretinėse atostogose, kad neprarastų darbo vietos, bando uždirbti daugiau už vyrą. Mergaičių tėvai visais įmanomais būdais siekia suteikti „teisingą išsilavinimą“. Jiems atrodo, kad gavusi gerą profesiją, mergaitė bus laiminga. Galės pati save aprūpinti, juk maža kas gali nutikti.
Ir iš tikrųjų, „maža kas“ nutinka vis dažniau. Šeimos išsiskiria, mergaitės lieka vienos su vaikais – ir prireikia žinių. Lygtai viskas teisinga. Tačiau.
Kodėl išyra šeimos? Priežasčių labai daug, tačiau yra viena, mano manymu, pagrindinė.
Mus, moteris, auklėja kaip vyrus. Mūsų nemokina, kaip būti moterimi, nemokina rūpintis kitais, nemokina kurti atmosferos ir jaukumo namuose, nemokina auklėti vaikų. Dar daugiau, mūsų mamų pavyzdys ne visada pozityvus. Daugelis mamų augina vaikus savarankiškai. Ir dukros mato, kad mama stipri. Ir ją už tai gerbia. Na ir kas, kad šalia nėra vyro – už tai kokia gerbiama mama!
Grįžtant prie automobilių temos, ko reikia automobiliui, kad jis važiuotų toli ir greitai? Geros techninės priežiūros. Pakeisti tepalą, pripūsti padangas, patikrinti ratų suvedimą… Rūpintis juo. Tai irgi mūsų funkcija. Mes, moterys, sukurtos rūpintis kitais. Ypač vyrais. Pamaitinti, nuraminti pokalbiu, pasirūpinti jo apranga, užsiūti skylę kelnėse…
Mano mama neskatino manęs rūpintis namais. Ji nemokino manęs gaminti, siūti, rūpintis savimi. Aš ir pati nebuvau suinteresuota. Aš nesuprasdavau, kaip tai svarbu ir kaip to reikia. Mokykloje po 2 valandas į savaitę būdavo darbų pamokos, kur turėjome mokytis siūti ir gaminti. Bet dažniausiai mes tuo metu ruošdavome namų darbus – matematikos, fizikos, užsienio kalbos. Tai, ko prireiks gyvenime.
Baigusi mokyklą, aš įstojau ne ten, kur troško mano širdis (jau tada tai buvo psichologija), o ten, kur po to galima rasti prestižinį ar gerai apmokamą darbą – į matematikos fakultetą. Suprantama, kad ten mes nagrinėjome tik integralus ir programavimą, o ne tai, kokios užuolaidos labiau tinka virtuvėje, arba kokius žaidimus žaisti su mažu vaiku.
Ir, ištekėjusi, aš pasimečiau. Mes persikraustėme į tuščią butą – aš nežinojau, ką su juo daryti. Kokios turi būti užuolaidos, kam reikalingos staltiesės, kaip lyginti vyro kelnes, kam virtuvėje tiek peilių, ką pagaminti, apart bulvių košės ir kopūstienės…
Dabar suprantu, kad nemokėjau nieko iš to, ką turėtų mokėti moteris. Ir iki šiol dar daug ko nemoku. Iki šiol maisto gaminimas man – kančia. Todėl, kad aš mažai ką moku gaminti. Man didžiulė askezė prisiūti sagas ir užsiūti skyles. Aš nekenčiu tvarkyti namų, nuolat pamirštu palaistyti gėles, nuvalyti dulkes. Žinau labai nedaug žaidimų ir eilių – nors turiu du vaikus…
Aš mokausi būti moterimi, mokausi gaminti, siūti, rūšiuoti drabužius prieš skalbimą, pasakoti pasakas. Kaip gi sudėtinga mokytis šių dalykų, kai tau beveik trisdešimt, ir kaip tai buvo natūralu, kai buvai 5-7 metukų.
Taip išeina, kad moterų nemokina svarbiausio amato – būti šeimos širdimi, būti patikimu užnugariu. O kai šeimoje nėra širdies, ji pasmerkta. Pagal Vedų psichologiją, moteris visas gėrybes gyvenime gauna vyro pagalba. Ji, be abejo, gali ir pati uždirbti ir nusipirkti sau butą, automobilį ir vasarnamį. Tačiau čia yra daug povandeninių srovių:
- Tokiu būdu ji negaus to, ko nori. Besirūpinanti materialiais dalykais ji atsisako šeimyninės laimės – nes neturi laiko bendrauti su vaikais ir su vyru. Tai gadina jų santykius, jeigu jie apskritai išlieka.
- Ji lavina savyje vyriškas savybes, kas paveikia jos hormonus – gali atsirasti moteriškos ligos. Taip pat tai turi įtaką tam, koks vyras bus šalia jos. Jeigu moteris tampa vyru, tai vyras PRIVERSTAS tapti moterimi. Ir tada jau beprasmiška bandyti pakeisti tą „liurbį“. Jis negali tapti vyru, nes vyro vieta jau užimta. (Tarp kitko, dažnai vyrai palieka tokias moteris, sutinka moterišką moterį, daugiau uždirba, realizuojasi vyriškose sferose, o pirma žmona lieka šokiruota – kodėl jis su manimi buvo toks liurbis?!)
- Ji netampa laiminga, ir tai, turbūt, pats svarbiausias momentas.
Ketvirtas mitas: „Tegul iš pradžių jis mane gerbia, o po to aš pagalvosiu“
Negalima pakeisti kito žmogaus – apie tai mes visi žinome. Reikia pradėti nuo savęs.
Jeigu aš gerbiu savo vyrą, vykdau savo moteriškas funkcijas, pilnai priimu jį tokį, kokį jį sukūrė Dievas – jis neturės kito kelio, kaip pagarba atsakyti į pagarbą.
Ir svarbiausia. Kaip gerbti vyrą? Kaip tai daryti praktiškai?
- Kaip aš jau sakiau, tai pilnas priėmimas jo ir viso to, kas su juo susiję. Tai pagrindas, be kurio visa kita neįmanoma.
- Labai svarbu nugalėti savo norą pagerinti savo sutuoktinį. Moterims tai labai svarbu. Visada matai tai, ką galima būtų „nupoliruoti“.
- Nustoti telktis ties jo trūkumais. Jeigu juos priimi, tai nustoji kreipti dėmesį, kai jis vėl išmėto po butą savo kojines. Ir vietoj to, kad šauktum: “Tu vėėėėėl??? Aš gi prašiaaaaaau!!!“, tu švelniai sakai: „Brangusis, pakelk, prašau, savo kojines“. Ir jis pakelia.
- Matyti savo vyre tik gerus bruožus ir savybes. Kai mes jį pasirenkame, matome jo stiprias savybes. Po to pradedame įžūlėti, ir tai tampa norma. Na taip, parneša gėlių kartą į savaitę, ir ką? Na taip, uždirba pakankamai, kad aš galėčiau nebedirbti, koks čia žygdarbis? Na taip, eina su vaiku pasivaikščioti – tai juk vaikas mūsų bendras! Ir taip toliau. Bet, pagalvojus, argi tai nėra svarbu ir verta pagarbos? Tiesiog pradėk užrašinėti jo stiprias puses į sąsiuvinį. Prisimink viską, ką jis daro dėl tavęs ir jūsų šeimos. Tada galėsi pažiūrėti į jį kitomis akimis. Tu suprasi, koks puikus žmogus gyvena su tavimi. Visada ir pas kiekvieną galima surasti geras savybes, tiesiog reikia nustumti nuoskaudas ir pretenzijas – ir prisiminti.
- Vėlgi labai svarbu išmokti su juo sutikti. Klausyti visko, ką jis sako ir – sutikti. Nebūtina daryti taip, kaip jis sako. Svarbu, kad jis jaustų, kad tu su juo sutinki. Moteris – pats artimiausias vyrui širdies draugas. Tik tokiuose santykiuose gimsta tikra meilė. Jeigu vyras ko nors nepasakoja savo žmonai, nes ji jo nesupranta ir smerkia, jis suras kitas „ausis“. Ir tada būtent tos „ausys“ taps jo antra žmona.
Man ši tema labai aktuali ir ją įveikti labai sudėtinga. Tačiau būtent tai duoda daugiausia vaisių mūsų šeimoje. Būtent tai padeda kriziniu laikotarpiu. Ir būtent todėl aš norėjau tuo pasidalinti.
Linkiu jums malonios kelionės savo mylimuoju automobiliu – su kokybišku kuru, su atlikta technine priežiūra – ir tegul kelyje jūsų laukia tik nuostabūs įspūdžiai! :)
Olga Valiajeva (vertimas – Natalja Balinskaja, iliustracija – Yuriy Macik)
http://www.valyaeva.ru/kak-i-zachem-uvazhat-muzhchinu/