Pasakėčia „Nuo dangaus iki pragaro – vienas žingsnis“

Kartą mokinys pasiskundė savo dvasiniam mokytojui, kad jo vedybinis gyvenimas – visiškai nepakeliamas. Išminčius atsakė, kad namus galima paversti rojumi, jei žmona be žodžių paklus savo vyrui. Jis nusprendė pademonstruoti tai savo mokiniui. Pakvietė savo žmoną ir paliepė:
– Brangioji, atnešk molio.
Ji nuėjo ir atnešė.
– Dabar atnešk lydyto sviesto.
Ji ramiai atnešė puodą lydyto sviesto.
– Dabar sumaišyk molį ir ghee.
Ji tai padarė nuolankiai ir ramiai.
– Padaryk paplotėlius ir iškepk juos.
Žmona nuėjo į virtuvę, iškepė molio pyragėlius ir atnešė juos savo vyrui.
– Dabar eik ir išmesk juos – jie niekam netinkami.
Ji ramiai išmetė juos.
Dvasinis mokytojas pažvelgė į mokinį ir paklausė:
– Ar dabar supranti? Va tai ir reiškia, kad namai yra rojus, kai žmona vykdo visus tavo nurodymus.

Mokinys stebėdamasis džiaugėsi:
– Tai bent! Dabar aš žinau, kaip paversti namus į rojų.
Jis grįžo į savo namus, atsisėdo ant kėdės ir sušuko:
– Ei, žmona, ateik čia!
O žmona kitame kambaryje su draugėmis žaidė kortomis ir atsakydama sušuko:
– Ko tau reikia? Palauk truputį, man dabar rūpi kiti dalykai.
Vyras vis šaukė savo žmoną, kol galų gale ji niurzgėdama ir keikdamasi atėjo pas jį.
– Na, ko tu nori, kvaily?
Vos sulaikydamas pyktį, jis paliepė:
– Atnešk molio.
– Ir dėl tokios nesąmonės mane kvietei? Aš nutraukiau žaidimą kortomis, man buvo taip gera su savo draugėmis!
– Aš tau sakau: atnešk molio! Noriu mūsų namus paversti rojumi. Tu turėsi daryti viską, ką aš tau liepsiu: taip man mokytojas sakė.
Žmona nenoriai atnešė molio ir tarė:
– Štai, imk ir įsitikink, kad šis molis niekuo nesiskiria nuo to, kas yra tavo galvoje. O aš grįžtu žaisti kortomis.
– Ne, palauk, pirma atnešk lydyto sviesto.
Pykdama žmona nuėjo į virtuvę atnešti ghee.
– Dabar sumaišyk molį su sviestu.
Čia žmona neišlaikė ir sušuko:
– Mano vyras išprotėjo! Aš taip stengiausi, lydžiau šitą sviestą, o dabar išprotėjęs vyrelis liepia pilti jį į molį. Gerieji žmonės, kas čia vyksta?

Įsižeidęs vyras nesusilaikė ir pradėjo ją kulti. Išgirdę šauksmą subėgo žmonos draugės ir kaimynai, tarp jų ir išminčius. Visi pradėjo klausinėti, kas nutiko.
– Viskas gerai, aš savo namus rojumi verčiu. Netrukdykite man, – atsakė vyras. – Ji privalo iškepti molio paplotėlius.
Išminčius pasivedėjo vyrą į šalį ir tarė:
– Tu nesupratai svarbiausio: žmona turi savo noru vykdyti tavo prašymus ir įsakymus, iš pagarbos bei meilės tau. Kai tu pats žinai apie jos norus, pildai juos, saugai ją nuo problemų ir pavojų, jai kyla natūralus noras taip pat tau tarnauti. Tik tokiu atveju ji nepriekaištingai vykdys bet kokius tavo paliepimus, ir tavo namai virs rojumi. O tu jėga bandai ją priversti paklusti, taip rojaus niekada nesusikursi.
**
(iliustracija – Zurab Martiashvili)