Apie neištikimybę

Pastaruoju metu sutuoktinių neištikimybė tapo paplitusiu reiškiniu. Šią aktualią temą savo pokalbyje nagrinėja sistemingo asmenybės ir verslo ugdymo ekspertas Icchakas Pintosevič ir „geriausiai moteriškas temas rusakalbėje erdvėje žinanti moteris“ Larisa Renar. Du požiūriai – moteriškas ir vyriškas.
Icchakas Pintosevič (I.P): Imkime ir kartu panagrinėkime neištikimybės temą. Aš pradėsiu nuo to, ką manau: vyrai apskritai nebūna neištikimi.

Larisa Renar (L.R): Tai kaip tada tai vadinama? Kas tada tai?

I.P. : Vyrams seksas „į kairę“ nerimtas. Tai kažkas kasdieniško. Vyrams seksas ne toks svarbus kaip moterims. Tai fiziologija, kaip pavalgyti, pamiegoti.

L.R.: Na, jei tai taip kasdieniška, tai kodėl tada taip žlugdo moterį – ją naikina, susargdina: gimdos vėžiu, krūties vėžiu? Moteriai tai išdavystė.

I.P.: Aš su tavimi visiškai sutinku. Kai neištikima moteris – tai išdavystė.

L.R.: Ne. Jei kalbėsime apie santykius tarp vyro ir moters, pirmiausia moteriai, pats svarbiausias dalykas – pasitikėti vyru. Patikėti save, savo gyvenimą, ateitį, savo vaikų gyvenimą. Pasitikėjimas – svarbus santykių aspektas. Ir kodėl moteriai taip skaudu, ją taip žlugdančiai ir siaubingai veikia neištikimybė?
Neištikimybė jai – tai ją už jos nugaros išdavė. Ji tai vertina kaip išdavystę.

I.P.: Aš noriu išgelbėti moteris. Yra žinoma knyga „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“. Vyrai ir moterys – skirtingi. Moteris seksui suteikia kažką rimto. Ir jei moteris galvoja: „Štai, vyras užsiėmė seksu „šone“, ji į tai žiūri iš savo pozicijų. Tai yra, jei ji tai padarytų, tai darytų atsiduodama, atverdama savo širdį. Išeina, kad ir jis atvėrė savo širdį! Vadinasi, tai labai rimta!
Bet vyrui tai – tiesiog šiaip, nieko nereiškia. Ir jei moterys tai suprastų, tai jos nepyktų ir nesikankintų. Bet moterims čia kyla jausmai, emocijos. O vyrui toks seksas natūralu, kaip išsivalyti dantis, pavalgyti. Smulkmena.

L.R.: Aš manau, kad tai viena iš legendų pateisinti vyrus. Jei žvelgtume į tai kaip į energiją – jis galėjo tą energiją sujungti su savo dvasiniu pradu ir vystyti dvasingumą, o jis ją tiesiog eikvoja. Kaip kalbama Seksualinių Pagrindų Terapijoje – Sexual Grounding Therapy –„Kai uždara širdis, kai vyras nesugeba mylėti – jis veikia „apačia“. Ir tuomet energija nepakyla aukščiau – į širdį. Energijos prasme, visa tai vyrui trukdo realizuoti jo potencialą. Jis veikia instinktyviai – pamatė moterį ir nuėjo.

I.P.: O, tai sugalvojo moterys… :)

L.R.: Sugalvojo. Bet tai tam tikra labai galinga gyvybinė energija, kurią galima arba fokusuoti ir nukreipti pozityvia linkme, arba iššvaistyti.

I.P.: Bet aš pasikartosiu: vyrams tai normalu – kaip išgerti alaus su draugeliu, nueiti į futbolą. Mano pozicija – neištikimybės nereikia, aš laisvų santykių nepropaguoju. Aš įsitikinęs: santuokoje sutuoktiniai neturi būti neištikimi. Jokiu būdu. Bet vis tik, jei retkarčiais vyrai tai daro – moterys neturi jaudintis.

L.R.: Aš ilgai dirbau su moterimis ir moterys man pasakodavo…Nors ir vyrai taip pat prisipažindavo. Taigi, kai moteris visiškai susijungusi su savo vyru, blokuojamas jos kūnas. Kai jie sujungti visuose lygiuose – emociniame, dvasiniame, intelektualiniame, seksualiniame, tuomet yra vienas kito sustiprinimo pojūtis, sinergija. Tada į jų sąjungą jau niekas negali prasibrauti. O jei kas prasibrauna – sinergija dingsta.
Štai tokiais atvejais moterims prasideda kūno blokavimas. Ir vyrams taip pat.
Yra dar vienas svarbus klausimas: jei yra meilė, ar gali būti neištikimybės troškimas? Todėl, kad manoma, jog jei vyras neištikimas – jis nemyli. Tiesiog jam patogu su jo moterimi, komfortiška, ir juo labiau, jei yra įsipareigojimai, vaikai, šeima. Bet artumo su moterimi visuose lygiuose nėra ir vyras santykių nepriima kaip rimtų.

I.P.: Aš galiu atsakyti. Žmogus turi tris pagrindines dalis: kūną, intelektą (jo pasaulio vaizdas, įsitikinimai) ir sielą. Žmogus turi tris skirtingas dalis. Jos viena su kita sujungtos. Kai vyras myli moterį – yra fizinis, intelektualinis potraukis ir, jei meilė tikra, tai ir dvasinis – dvasiniame lygmenyje jie kaip viena visuma. Bet vyro kūnas, kiek jis nebūtų susijungęs su moterimi intelektuliai ir dvasiniame lygmenyje… kūnas – tai paprasta beždžionė ir jis suprogramuotas taip, kad vyras gali apvaisinti po 10 moterų kasdien. O moteris gali pastoti tik kartą per mėnesį, nuo vieno vyro. Ir tuo yra apspręsti kūniški skirtumai.
Tai yra – išjunk sąlygiškai vyrui smegenis – duok stiklinę degtinės ir jis viską pamirš.

L.R.: Bet juk tuo mes ir skiriamės nuo gyvūnų! Mes juk galime save valdyti! Ir šis suvokimas, valdymas suteikia gebėjimą neskaudinti kitų.

I.P.: Žinoma, yra prigimties dalykai, o yra tai, kodėl to daryti nereikia.

L.R.: Mes juk išmokome valdyti savo instinktus. Pavyzdžiui, kai mes alkani, mes juk nepuolame praeivio, kuris turi sumuštinį. Bet kai vyras nori sekso – jis gali ir pulti.

I.P.: Va, būtent taip ir reiktų žiūrėti – ne kaip į išdavystę, o kaip į fizinio instinkto patenkinimą.

L.R.: Bet kažkodėl, jei jis užpuls žmogų ir atims sumuštinį, jį už tai nubaus, pasmerks, o kai kalbame apie seksą – jis moterimi pasinaudojo, ir nieko.

I.P.: O ką sako religijos? Musulmonai gali turėti keletą žmonų. Žydai šiuo metu – tik vieną, nors rytų žydai, kurie gyveno musulmonų šalyse, taip pat gali turėti kelias. Pagal dvasinius, intelektualinius įsakus būti neištikimu negalima. Bet jei vyras vis tik tai daro – jam turi būti daugiau atlaidumo.

L.R.: Bet tuomet moterims kyla toks klausimas: vadinasi, vyras manęs negerbia, nevertina? Jam nesvarbūs mano jausmai, aš jam nesvarbi – jam svarbus pats instinktas.

I.P.: Ne, žinoma, kad svarbi, bet atsitinka, kad vyras neištikimas, nesusivaldo. Aš kreipiuosi į visus vyrus (moteris taip pat): nedarykite to, nebūkite neištikimi! Jei sutikote žmogų, mylėkite jį, kurkite su juo santykius, juos vystykite, kad sustiprintumėte potraukį būtent šeimos viduje.
Aš nepropaguoju laisvų santykių. Bet jei vyras vis tik nesusivaldė…
Prie manęs po mano paskaitų dažnai prieina moterys: „mano gyvenimas žlugęs – jis sutiko kitą, jis man neištikimas!“. Ir tuomet aš sakau, kad moteris turi du variantus: tu gali jį arba išvaryti, arba suprasti: „Taip, dabar tu turi laikinus santykius, tavo gyvuliška prigimtis nugalėjo tavo sveiką protą ir tavo dvasinę meilę man“. Aš tokiose situacijose visuomet patariu suvokti tai, kad nugalėjo vyro gyvuliškas instinktas, ir jam atleisti.

L.R. O jei vyras, kuriam atleidai, vėl ir vėl bus neištikimas? Kaip moteriai šalia jo būti?

I.P.: Svarbiausia, kad moteris pati savęs nekankintų. Aš prisiminiau vieną pamokančią istoriją: “Vienoje šeimoje gyveno vyras su žmona. Bet kartą į namus atėjo jauna mergina ir sako žmonai: jūsų vyras – mano meilužis ir jūs trukdote mūsų šeimyninei laimei. Jis negali iš jūsų išeiti, o mes vienas kitą mylime.
O žmona atsako: žinote, mergaite, mes su vyru gyvename jau 15 metų, turime du nuostabius vaikus. Tai, kas jam dabar su jumis – tai laikinas susižavėjimas, mėnesiui, dviems, o su šeima – visas gyvenimas”.
Ir dar kartą: aš prieš neištikimybę, nereikia vienam kito skaudinti. Gerinkite santykius šeimoje.

L.R.: Moteris ieško patikimumo ir saugumo. Ir šiuos svarbiausius dalykus per neištikimybę vyras iš jos atima…

I.P.: Deja, silpnavaliai vyrai galvoja ne galva. Tegul moterys tai supranta ir tada nebus „išdavysčių“. Pusė skyrybų iškart dings. Žinoma, vyrui reikia pasakyti – tu privalai galvoti galva, siela, savo aukščiausiomis dalimis.

L.R.: O kas jei vyras sako: „Mano tokia prigimtis, priimk ją?“

I.P.: Moteris turi suprasti, kad vyras ją myli, nes kitaip jis išeitų. Kokie tokioje situacijoje yra variantai? Vyras turi suprasti, kad jam to daryti negalima. Kad tai ją skaudina, jai blogai. Be to, jam taip pat blogai, jis iššvaisto savo energiją, savo potenciją.
Jis neturi taip daryti – tai blogai. Religija sako – tu neturi teisės taip daryti. Reikia, kad jis pats suprastų, kodėl jis neturi to daryti. Reikia su juo padirbėti.
Ir kitas aspektas – moteris turi pagalvoti apie savo elgesį, patraukti, sudominti savo vyrą – nueiti į sporto salę, pakeisti stilių.

L.R.: Bet tai tokie banalūs dalykai! Jeigu pas mane ateitų moterys, kurios prastai atrodo, apsileidusios, neįdomios sau ir kitiems. Ne! Aš matau visiškai kitokias moteris: prisižiūrinčias, gražias, protingas, seksualias, jos dirba su savimi, tobulinasi, taip pat ir seksualiai. Taip išeina, kad šiuolaikiniams vyrams nėra jokių vertybių!

I.P.: Tada atvirkščiai, reiktų pažiūrėti, ko vyras ieško tose moteryse, su kuriomis būna neištikimas. Yra toks dalykas – tokios „supermoterys“ slopina vyrą. Pavyzdžiui, mano asmeniniuose mokymuose buvo moteris – tikras kovotojas. Ji iš pradžių kėlė du uždavinius: svarbiausias – pasiekti verslo tikslus, o antras – nesiseka santykiai, jis nenori, kad su juo taip griežtai kalbėtų.
Dėl antro aš jai sakiau – tu būk su juo švelnesnė, bet jau mokymų viduryje ji visiškai atsisakė antro tikslo – „Tegul eina jis sau, svarbiausia darbas. Bus – bus, nebus – nebus“.
Ir gal po tokių vyrai ir ieško paprastučių, kvailučių studentyčių, kurios žiūri į vyrą išsižiojusios – „Tu toks protingas!“

L.R.: Bet pažvelk, vėl gauname įdomią istoriją. Prisiimkite visą atsakomybę jūs, moterys. Jūs ne tokios susižavėjusios, ne tokios pasiduodančios, ne taip žiūrite, kalbate…
Vadinasi – moteris visur kalta: ne taip pažiūrėjo, pasakė, nusišypsojo, pasisuko. Ir todėl neištikimas. Tu pasakei kažką ne taip – o čia pasitaikė ji.
O kurgi tavo vyriška atsakomybė? Už save, savo moterį, kurią myli? Kur visa tai?

I.P. Taip, vadinasi, reikia dirbti su vyrais. Ir su vyrais, ir su moterimis. Apskritai, juk yra toks dalykas: moterys protingesnės už vyrus, jos labiau linkusios į pokyčius, jos gali keistis. O vyrai – labiau užsispyrę ir kietakakčiai.

L.R.: Aš ir pati 12 metų mokiau moteris pagal šį modelį. Sakiau joms: pažiūrėk, kur tu gali pasikeisti. Bet kažkuriuo metu kyla beviltiškumo pojūtis – mes stengiamės daryti ir vienaip, ir kitaip, o vyras apskritai nieko nedaro! Tik perduoda atsakomybę! Kaip Biblijoje apie obuolį – „tai ji man jį davė“. Bet juk visada yra pasirinkimas: pasiduoti pagundai, ar ne!

I.P.: Taip ir buvo! Dievas paklausė vyro: „Kodėl paėmei obuolį?“. Ir šis atsakė – „Tai moteris man jį davė!“. Moterys dėl visko kaltos. Tai moterys priverčia vyrus ieškoti sau santykių šone. O moterys šone – gundo ir suvedžioja vyrą. Tai taip pat daro moterys. Viskas nuo moterų – dar nuo Biblijos laikų iki šiandien.

L.R. Aš taip pat daug analizavau, klausiau istorijų… ir dabar noriu kreiptis į moteris, pasakyti apie moterišką solidarumą. Mes turime galvoti ir gerbti kitų moterų jausmus! Taip pat turi būti elgesio su vedusiais vyrais norma. Jūs galite jį mylėti, bet neturi būti seksualinių santykių. Bendraukite, mylėkite, bet kai yra seksas – jūs tai darote sąmoningai, skaudinate kitą moterį.

I.P.: …Ir tvirkinate vyrus. Ir jis taip pat pradeda būti neištikimu: su viena, su kita, su trečia. Moterys turi būti mažiau prieinamos. Aš taip pat prieš neištikimybę. Bet, panašu, kad mes nieko negalime padaryti. Su vyrais kažką padaryti beprasmiška.

L.R.: Taip, pripažįstame, kad „apačios“ šauksmas stipresnis už meilės šauksmą.

I.P.: 100 procentų.

L.R.: Tenka pripažinti, kad vyrai nepajėgūs prisiimti atsakomybę, save kontroliuoti. Tai yra mes, moterys, jau galime nelaukti tokios tikros vyriškos stiprybės…

I.P.: O aš tau papasakosiu savo istoriją. Aš labai religingas žmogus ir man negalima liesti kitų moterų, išskyrus savo žmoną. Ir moterys paskaitose, gyvenime, kai tai sužino, žavisi: galvoja – „Va čia tai lygis!“ Joms tai taip patinka! Tai imkime ir patarkime vyrams pakilti į aukštesnį lygį, kada jis myli tik savo moterį ir net nežiūri į kitas.

L.R.: Taip, man regis, kad tai parodo aukštesnį dvasinį vyro išsivystymą, mokėjimą prisiimti atsakomybę, kontroliuoti instinktus. Juk neištikimybė žlugdo viską – šeimą, vaikus… Vadinasi, vyrai pusvalandinį malonumą deda ant vienos svarstyklių lėkštės, o ant kitos tuo metu guli 20-30 metų gyvenimas.
Ir moteriai atsiranda toks nuolaidumas vyrams. Aš, pavyzdžiui, prarandu pagarbą jam. Na, neatsilaikė… Bet aš nustoju jį gerbti. Ir su juo negyvensiu. Nustoju jį palaikyti, įkvėpti.
Kai moteris negerbia vyro – tai dar baisiau.

I.P.: Bet aš moters vietoje vyrui atleisčiau, ypač, jei yra vaikai, šeima. Juo labiau – jei jis nori sugrįžti, gailisi, ir sako, kad daugiau tai nepasikartos.

L.R.: Bet kas yra baisu, kad dabar visuomenėje vyrams tai jau ne „atsitiko“, o tapo norma. Vyrai ne atgailauja, jie to nesupranta. Žinoma, pasako „atleisk“, bet „negali, nepriimk“. Arba – gyvenk mele, purve, ligose.

I.P.: Ir taip, reziumuokime. Du pagrindiniai ugdymo ekspertai (ir skirtingų lyčių) sako: būti neištikimiems negalima! Nei vyrams, nei moterims.
Jei norite sukurti laimingą gyvenimą, jį reikia kurti su vienu žmogumi, vystytis kartu. Juk yra dar tokia problema: šeimoje moteris nustoja vystytis. O eina vystytis jau tada, kai sužydi problemos, kai išeina vyrai.
Aš manau, kad moterys turi vystytis, kol jos šeimoje, ir tuomet vyrai niekur neišeis, net nežiūrės į „kitą pusę“.

L.R.: Norėtųsi tikėti!

5sfer.com (Vertimas – Daiva Kulikauskienė, iliustracija – Sanjuan Chelin Piquero)