Ko nori vyrai (moterims apie vyrus)

Dėkoju Ruslanui Naruševičiui už žinias apie vyrų prigimtį, kurios man padėjo parašyti šį straipsnį.
Kiekvienai moteriai ištekant būtų pravartu turėti „Instrukciją“ apie vyrą. Lygiai kaip ir vyrui labai praverstų „Instrukcija“ apie žmoną.
Labiausiai mes klystame manydami, jog esame vienodi. Kai mes taip manome, tada mėginame vienas kitam duoti tai, ką norėtume gauti patys. Kaip pasakoje apie gervę ir lapę – lapė pila gervei košę į plokščią lėkštę, o ši jai – į gilų ąsotį. Galiausiai abi nelaimingos ir alkanos.
Kai moteris galvoja, kad vyro poreikiai tokie patys kaip ir jos, tada ji mėgina suteikti jam artumą, saugumą ir dėkingumą. Bet juk tai pagrindiniai moterų poreikiai!
Ir pasirodo kažkodėl būtent tokio rūpinimosi vyrai nepakenčia. O tai nenuostabu, kai sužinai, kad vyrų pagrindiniai poreikiai yra viso labo du:
– BŪTI REIKALINGU
– BŪTI LAISVU
Ir liūdniausia yra tai, kad jie labai dažnai šeimyniniame gyvenime konfliktuoja. Vedė – ir tarsi jau reikalingas. Bet jau ne laisvas. Nevedė – laisvas. Bet niekam nereikalingas. Jei jau vedė, bet žmona amžinai nepatenkinta – tai ir nelaisvas, ir nereikalingas.
O ką mes mėginame duoti vyrams?
Žmona mėgina jam suteikti artumą, kuris jai pačiai taip patinka, o jis tai vertina kaip pasikėsinimą į jo laisvę. Ir nepatenkinti galiausiai lieka abu. Ji nesupranta, kodėl jis ją atstumia – gal nemyli? O jis nesupranta, kodėl būtent dabar jai prireikė pabendrauti, juk taip norisi pabūti vienam.

Žmona mėgina vyrui būti dėkinga, bet jei ji sako komplimentus apie jo savybes, tai iš to jokios naudos. Girdėdamas, kad jis protingas ir geras, vyras arba išpuiksta, arba mano, kad tai pataikavimas. Bet jei pradėtume jam rodyti dėkingumą, pabrėždamos jo reikalingumą, štai tada vyro širdis ištirptų. „Tu taip gerai išvalei kriauklę, aš be tavęs nesugebėčiau!“ – malonina vyrišką Ego. O „Tu auksinių rankų meistras“ – jau maitina netikrą Ego.
Žmona mėgina vyrui suteikti saugumą ir pradeda juo rūpintis. Pati vargsta darbe, kad tik jis nepersidirbtų. Visiškai jį aptarnauja – maitina, girdo, rengia. Taip, greičiausiai, vyras anksčiau ar vėliau taps Oblomovu. Jam neliks motyvacijos eiti pirmyn ir įveikti viršūnes. Ir tai abu pavers nelaimingais.

Kaip mes galime vyrams suteikti tai, ko jiems reikia?
Pirmasis žingsnis – mums reikia pamatyti, jog esame skirtingi. Skiriasi mūsų poreikiai, skiriasi kūnai, skiriasi minčių eiga. Mes sukurti tam, kad būtume drauge – mes puikiausiai vienas kitą papildome.
Ir būtent todėl mes esame skirtingi. Kiekvienas turime savo pareigas, savo funkcijas, savo kelią, savo instrumentus. Juk tai puiku! Jei Dievas norėtų, kad visi būtume vienodi – mes būtume vienalytės būtybės, gyventume kiekvienas sau, patys nuo savęs gimdytume vaikus, patys savimi rūpintumės.

✦ Suteikti reikalingumo pojūtį.
Vyrai mėgsta globoti. Tai vyriška prigimtis. Žinoma, mes ne visada matome vyrų pasirengimą prisiimti atsakomybę. Kartais moterys taip sutrypia vyrišką prigimtį, kad jie bijo prisiimti atsakomybę. Nors tik atsakomybė gali juos padaryti laimingus.
Ir tam, kad ši našta jiems nebūtų sunki, mes galime jiems suteikti papildomos jėgos. Ta jėga vyrui – jo reikalingumo suvokimas. Taip gyvenime atsiranda prasmė.
Moterys orientuotos į procesą, ir todėl joms visuomet kažko reikia. Vyrui reikia rezultato. Įveikė viršūnę – gavo ovacijas. Pailsėjo ir eina įveikti naujų.
Bet ar pastebime mes visas tas viršūnes, kurias vyras įveikia dėl mūsų? Jis juk:
• Uždirba pinigus – kaip gali
• Padeda namuose – kaip gali
• Auklėja vaikus – kaip moka
• Suteikia palaikymą – kaip moka
• Nešioja mūsų krepšius
• Pripila arbatos
• Pasirūpina šeimos atostogomis – kaip gali
Ir taip toliau.

O mes? Kiekvieną kartą, kai jis ką nors daro – tai nuvertiname. Mes sakome:
• Ar atnešei atlyginimą? O kodėl tiek mažai?
• Ar išplovei indus? Kodėl taip blogai?
• Ar pabuvai su vaiku? O kodėl išvedei pasivaikščioti tik 3 kartus?
• Ar atnešei produktus? O kodėl ne tuos?
• Kodėl arbata be cukraus?
• Kodėl atostogaujame sodyboje, o ne prie jūros?
Ir taip toliau.

Tą patį mes darome su mūsų vaikais:
• Baigei lankyti darželį? Eik į mokyklą!
• Pirmą klasę puikiai? O kitus 9 metus?
• Mokyklą su medaliu? Dabar stok į aukštąją!
• Įstojai į aukštąją? Dabar ją baik!
• Baigei aukštąją? Susirask darbą!
• Radai darbą? Užsitarnauk paaukštinimą!
• Išsipildė tavo svajonė? Dabar vesk!
• Vedei? Gimdykit vaikus!
• Pagimdei vaiką? Auklėk!
Ir taip toliau.

Todėl šalia mūsų sūnų atsiranda tokios pat žmonos – ir tada mes juos gainiojame per gyvenimą jau dviese ( dar gerai, jei ne į skirtingas puses).
Tai apie pasiekimų pripažinimą. Ciklas turi pasibaigti. Begalinis varinėjimas išsunkia, atima motyvaciją ir savigarbos jausmą. Vyrui svarbu pajausti, kad jis kažką pasiekė, ir kad tai yra mums labai vertinga ir svarbu. Tada jis turi jėgų siekti naujų viršūnių.
Mes turime mokytis būti dėkingomis! Juk tai prigimtis! Žiūrėkite: vaiko pradėjimas – vyras (spermatozoidas) turi pasiekti tikslą (kiaušialąstę). O kiaušialąstė (moteris) turi su DĖKINGUMU jį priimti. Jei ji jo nepriims, naujos gyvybės nebus.

Mokykitės būti dėkingomis už visus mūsų vyrų poelgius. Juk būtent tokia forma jie geba priimti dėkingumą. Už kiekvieną išplautą lėkštę ir kiekvieną uždirbtą pinigą. Matant tokią reakciją, vyrui norisi ir toliau kažką daryti. Jis negali daryti kažko kito, kol jo buvęs ciklas nebaigtas.
Mano asmeninė patirtis tokia, kad kol aš reikalavau iš vyro pasiekimų ir žygdarbių, jis kažkodėl apskritai nenorėjo niekur judėti. Aš versdavau jį nuo sofos, iš lovos ir „motyvuodavau“, o jis nesimotyvuodavo. Ir tuomet aš pritaikiau šią taisyklę. Aš pradėjau dėkoti jam už kiekvieną poelgį. Ir nustojau reikalauti ir spausti.
– Ačiū tau, mielasis, už tai, kad padėjai man su tais indais šaltame vandenyje! Aš taip šitai vertinu!
– Brangusis, tu taip puikiai tai padarei, man taip nepavyktų!
– Saulele, kaip nuostabu, kad pasirašei tokį kontraktą!
– Ačiū tau, kad pasėdėjai su vaikais, kol aš mokiausi!
Ir… Man atsirado kur kas daugiau pretekstų dėkingumui.

✦ Suteikti laisvės pojūtį.
Kartais vyrui reikia pabūti vienam. Išeiti į savo urvą, kaip sako Džonas Grėjus. Tik taip jis gali surikiuoti savo mintis ir jausmus. Tuo urvu gali būti ofisas arba atskiras kambarys namuose. Tai gali būti kokia nors kavinė ar sporto salė. Variantai gali būti skirtingi – svarbiausia, kad toje vietoje jis gali ramiai pabūti vienas ir jam niekas netrukdo.
Jam gali būti gera namuose, bet nuolatinis buvimas namie ardo jo vyrišką esmę. Jo pašaukimas veikti išorėje. Jis panašus į vėją, kurio negalima uždaryti tarp keturių sienų – tuomet jis jau ne vėjas.
Jam reikia būti laisvam. Nors pajausti, kad jis bet kuriuo momentu gali pabūti vienas, ir jo niekas nesutrukdys. Tuomet jam dings pojūtis, kad šeima lyg sunkūs pančiai, apraizgę rankas ir kojas.
Kad išgyventų pyktį – vyrui reikia pabūti savo urve.
Kad išgyventų kažką slogaus – jam reikalingas jo urvas.
Bet svarbiausia, kad ir vėl pajaustų meilę savo šeimai – jam taip pat reikia pabūti vienam.
Ir išmintinga moteris paleidžia savo vyrą į tą urvą. Kad jis ten prisipildytų jėgos ir energijos. Kad vėl suvoktų, kokia svarbi ir mylima yra žmona.

Paleidinėti vyrą į urvą bus kur kas lengviau, jei mes pačios kuo nors užsiimsime. Juk tuo metu galima rūpintis savimi ir savo kūnu, susitikti su draugėmis, mokytis moteriškų menų – vietoj laukimo, kol jis grįš.
O kai jis grįš, reikia pasitikti su meile ir dėkingumu. Kaip tai daro šunys, šeimininkui sugrįžus. Juk nesvarbu, kelintą jis sugrįžo ir kokios nuotaikos. Šuo visada džiaugiasi ir aiškiai tai demonstruoja. O mes paprastai vyrą pasitinkame kiek kitaip.

✦ Vyrui reikia bendravimo su vyrais.
Vyriška prigimtis reikalauja vyriškos energijos cirkuliavimo. Todėl mylinti moteris džiaugiasi savo vyro draugais.
Jie mums gali atrodyti keisti, kvaili, nuobodūs. Bet jie reikalingi mūsų vyrams. Būtų nuostabu, jei jie su draugais kalbėtų apie amžinybę ir gertų šviežiai spaustas sultys. Bet net jei jie kartu geria alų ir aptarinėja futbolą – nevertėtų į tai kištis. Juo labiau drausti.
Vyrams reikia bendravimo su vyrais. Jei vyras šiame etape tai gali gauti tik futbole su alumi – tegul. Jei mes tai priimsime, tai gali kurti stebuklus ir, galbūt, kada nors jis ras sau draugą su kuriuo jie iš tiesų per išeigines žvejos. Tiesiog žvejos su termosu arbatos.
Džiaukitės, kad vyras turi kur atsigauti! Jei jis mėgsta su draugais vaikščioti į futbolą, ledo ritulį, krepšinį, žvejybą, medžioklę, kalnus, žygius… Tai stiprina jo sugebėjimą atlikti savo vyriškas pareigas. Tai maitina jo vyrišką prigimtį. Tai sudėtinga, labai sudėtinga, ypač, jei šeimoje jau yra vaikų.

Kol neturėjome vaikų, vyras ramiai galėjo susitikinėti su draugais taip dažnai, kaip norėjo. Tiesiog tuo metu aš susitikinėdavau su draugėmis. Ir visiems buvo gerai.
Gimus vaikams, man buvo sunkiau jį kur nors išleisti, juk aš pati likdavau namie su rūpesčiais. Kartais aš net būdavau nepatenkinta tuo, kad jis eina pas draugus, kartais bardavausi ir surengdavau koncertus.

Nuo to mūsų santykiai negerėdavo. Dabar aš stengiuosi jį suprasti. Bet tai ne taip lengva, sunku, kai jis užtrunka ilgiau, nei būna sutarta. Bet aš matau, koks laimingas ir prisipildęs jis grįžta. Kiek daug jis pasirengęs padaryti man ir vaikams.
Galime tai laikyti investicija. Kuri gali išaugti ir duoti dividendų meilės ir rūpesčio pavidalu.
Žinoma, tai ne viskas. Tai tik pirmas žingsnis į tai, kad suprastume vyrus. Ir kai mes šį žingsnį jo pusėn žengiame – tai daro kur kas laimingesniais mus abu.

Olga Valiajeva (vertimas – Daiva Kulikauskienė,  iliustracija – Anna Silivonchik)
http://www.valyaeva.ru/chego-xotyat-muzhchiny-samye-vazhnye-potre/