Santykių hierarchija

Reikia priimti vyrą santykiuose kaip vyresnį, o save – žemesnę. Ir tai ne nusižeminimas, bet privalumas. Todėl, kad moteris visada yra dėmesio centre: iš vienos jos pusės – vaikai, iš kitos – vyras. Ji kaip vidurinė grandis: iš viršaus gauna ir perduoda į apačią. Vyras gi laimę gauna tik tiesiogiai iš savo žmonos. Jeigu moteris artima su vaikais – tėvas turi galimybę mėgautis ir vaikų laime. Vyras nuolat veržiasi aukštyn, o moteris nuolat nurodo jam kryptį, palaiko pusiausvyrą ir tai dar vienas jos pranašumas.

Vyras – visuomet teisus, net jei neteisus – žiūrėkite sakinio pradžią. Moteris turi suprasti, kad vyras – tai tas, kuriam ji skiria savo gyvenimą. Ir jokiais būdais negalima jo kritikuoti kitų žmonių ar vaikų akivaizdoje. Juk širdis negali kritikuoti proto, gali tik patarti. Net jei vyras nusprendė klaidingai, tai jo sprendimas, jis įgavo patirties ir kitą kartą sprendimas bus geresnis. Mes privalome savo vyrams suteikti galimybę patiems taisyti klaidas. Taip jie greičiau įgaus išminties ir taps atsakingesni.

Jeigu moteris savo vyrą brangina, tai vien savo požiūriu įkvepia jį veikti. Net jeigu jis nemoka įkalti vinies ar sudaryti pelningo sandorio, bet jeigu moteris jį įkvepia, jis stengsis iš visų jėgų tai padaryti ir, galbūt, jam netgi pavyks. O jeigu žmona visapusiškai delikati, tai vyrui atsiskleidžia įvairiapusės galimybės uždirbti pinigus. Taip pat ji gali paskatinti vyrą gerbti žmones, su kuriais jis bendrauja.

Dauguma moterų mano, kad geriau jos pačios uždirbs pinigus, o ne vyro įkvėpimu rūpinsis. Bet tai didžiulė klaida, nes vyro prigimtis leidžia daug geriau jam tai atlikti ir materialių gėrybių kokybė daug geresnė. Moters uždirbti pinigai greitai baigiasi todėl, kad juos leidžia moteris, o jos norai nekontroliuojami. Žodis „vyras“ reiškia „šeimininkas“, tai žmogus, žinantis, kur gauti ir kaip racionaliai tenkinti šeimos ir pasaulio poreikius. Jeigu šeimoje ar pasaulyje nėra pinigų arba finansinė krizė, tai mes, moterys, turime susimąstyti, kur ir kaip mes investuojam savo energiją.

Kartais nutinka taip, kad vyras pinigų uždirba, bet savo žmonai neduoda. Tai reiškia, kad žmona jį gerbia, bet vidinio artumo jam nejaučia, jo nebrangina. Vyras tampa nesavanaudiškas tuomet, kai žmona vyrą brangina, tai yra myli jį, o ne save. Jeigu vyras toli, tai žmona, sauganti savo tyrumą, tokiu būdu sukuria apsaugą savo vyrui.

Jeigu moteris stengsis būti teisinga sau, dalinsis su vyru savo išgyvenimais, tai ir vyras stengsis kantriai jos išklausyti, suprasti ir bus su ja nuoširdus.

Moters balsas turi būti minkštas kaip upelio čiurlenimas, kai ji kalba su vyru. Ji gali išmokti švelniu tonu pasakyti net pačius skaudžiausius dalykus.

Dar kartą kartoju: būtų gerai, jeigu vyras, jos požiūriu, būtų aukščiau jos, lyg viršininkas. Jeigu palygintume darbą ir šeimą, tai moteriai būtų baisiau prarasti šeimą, o ne darbą. Apmaudu, kad mes to negalime suprasti ir suvokti laiku, tad tenka skaudžiai gailėtis. Jeigu mūsų prioritetai sudėlioti neteisingai, tai mums atrodo, kad savo nuolankumu mes esame žeminamos. Bet iš tiesų jokio žeminimo nėra, tik reikia teisingai suprasti mūsų prigimtį ir sėkmė santykiuose garantuota. Nuo tokio elgesio vyras tampa vyriškas, kilnus ir rimtas. Intuiciją gamta suteikė tik moteriai, ji gali ją naudojant nukreipti į įvairius įvykius.

Tatjana Michailova (vertimas – Natalja Balinskaja, iliustracija – Ina Lukauskaitė)