Moters pareigos
1. Būti patenkinta
Turbūt tai viena iš pagrindinių pareigų. Ir būtent ją mes dažniausiai ignoruojame. Juk kažką veikti – gaminti, tvarkytis, skalbti – yra paprasčiau. Tačiau, susitvarkyti su savo vidiniu pasauliu atrodo neįmanoma užduotis.
Būti patenkinta tuo, ką turime, yra sudėtinga. Tai – priimti vyrą tokį, koks jis yra, kartu su jo atlyginimu ir su jo mama. Kalbu ir apie tris gėlytes kartą per metus Kovo 8-osios proga, kai vietoj jų norėjome rožių puokštės bent kartą per mėnesį.
Mes turime daug norų. Labai daug. Tačiau šeimyniniame gyvenime ne visi jie realizuojasi. Tam reikia laiko ir pastangų… Būti patenkinta – tai nereiškia nustoti norėti. Nereiškia atsisakyti savo svajonės. Tiesiog reikia būti dėkinga už tai, ką jau turi. Ar mes mokame džiaugtis tuo, ką turime? Dauguma iš mūsų esame sveikos – turime rankas ir kojas, galime matyti. Ir, netgi esant kokiems nors kūno negalavimams, ligoms, vis tiek turime kūno dalių, kurios yra sveikos. Ar mes tai vertiname?
Ar vertiname tai, kad turime vyrą? Kiek panelių aplinkui, kurios niekaip neranda vyro arba negali jo „įkalbėti“ susituokti. Mes turime vyrus.
Ar vertiname tai, kad turime vaikų? Kai kas maldauja vaiko, laksto per įstaigas, renka dokumentus tam, kad vaiką įvaikinti. O juk daugelis iš mūsų turime vaikų. Natūraliu būdu ir dažniausiai ateinančius lengvai ir „netikėtai“.
Ar mes vertiname tai, kad turime kur gyventi (net jeigu būstas nuomojamas), kad turime ką valgyti (net jeigu tai ne delikatesai, o paprastos bulvės)? Keliaudama po pasaulį aš matau, kad daug žmonių gyvena kitaip – miega gatvėse, valgo tai, kas pasitaiko. Azijoje taip gyvena labai daug žmonių. O mes turime kompiuterius, internetą, telefonus – ir mums vis negana.
Vertinkite tai, ką turite. Tegul tai tik trys suknelės, tačiau jas turite. Tegul tai kambarys bendrabutyje, tačiau nuosavas. Tegul tai nedidelis atlyginimas, bet jis yra! Būti patenkinta – reiškia matyti Aukštesniųjų jėgų malonę, kurios mums ir taip daug suteikė.
Prisiminkite savo tėvus. Net jeigu jūsų santykiai su jais nelabai geri, jie davė jums labai daug. Per juos jūs atėjote į gyvenimą. Jūsų mama tikriausiai keldavosi naktimis, kad jus pamaitintų, aprengdavo jus pasivaikščiojimams, keisdavo jums vystyklus ir maitindavo jus šaukšteliu. Jeigu jums ir šito negana – ji davė jums labai daug. O tiksliau, viską, ką galėjo.
O dabar pagalvokite, kiek mums davė Dievas! Taip, tėvams mes niekada negalėsime atsilyginti, jie – tik šio gyvenimo grandies vedliai. O iš Dievo mes gavome dar daugiau – pasirinkimo laisvę, kai mes nutarėme ateiti į šį materialųjį pasaulį. Ir būtent mums Jis sukūrė tą nuostabų pasaulį, pasirūpino dėl visko, kas jame vyksta. O kai mes norime pamiršti apie Jį ir įsivaizduoti, kad Jo nėra, Jis gailestingai pradingsta iš mūsų akiračio, tam, kad mes ir toliau būtume toje iliuzijoje.
Būti patenkinta – reiškia būti dėkinga už viską. Už gerą. Už blogą. Būti dėkinga už blogą dar svarbiau, nes jis atveria mums naujus horizontus. Mūsų šeimai labai daug davė totalus bankrotas prieš keletą metų. O dar daugiau davė vyresnio sūnaus liga. Mes tiek daug visko supratome, apmąstėme, išgyvenome ir priėmėme. Nutiko labai daug permainų, kurių nebūtų nutikę lygioje vietoje, jeigu viskas vyktų monotoniškai vienodai.
Ir kai mes tampame dėkingi, gauname apdovanojimą už viską – mūsų troškimų išsipildymą. Todėl, kad duoti tam, kuris dėkingas, labai malonu. Norisi duoti jam vis daugiau ir daugiau. Štai kodėl, norint gauti puokštę rožių kas mėnesį, išmokite dėkoti už tris gėlytes Kovo 8-ąją.
2. Būti laiminga
Labai svarbi moters pareiga. Tikriausiai svarbiausia šeimyniniame gyvenime. Dažnai mes svajojame apie tai, kad atsirastų kas nors, kas paverstų mus laimingomis. Daugiausia vilčių siejame su princu ant balto žirgo, tai yra – su vyru.
Ir daugelis išsituokia būtent todėl, kad vyras neatitiko lūkesčių. Nenorėjo arba nesugebėjo padaryti mus laimingas. Tada jos eina toliau ir ieško naujo princo, naujo burtininko. Ir viskas dėl to, kad nežino svarbiausios paslapties.
Santuoka – tai burtų lazdelė, veikianti dauginimosi režimu. Kur tik ja paliesi, ji tai padidins keletą kartų. Paliesk laimingą moterį – ji taps dar laimingesnė. Keletą kartų. O jeigu ja paliesti nelaimingą moterį, ji taps dar labiau nelaiminga.
Santuoka – kaip padidinamasis stiklas, o ne keitiklis iš minuso į pliusą. Nei vienos nelaimingos moters ji nepadarė laiminga. Nebent, kažkur filmuose arba knygose. Realybėje statistika kitokia.
Šeimyniniame gyvenime moteriai reikia visais rūpintis. Jai reikia auklėti vaikus, kurti santykius. Jeigu ji tai darys būdama nelaiminga, ką ji galės duoti savo artimiesiems? Ko galės išmokyti vaikus?
Taip rūkančios mamos moko savo dukras nerūkyti, o vėliau stebisi rezultatais. Juk vaikai – tai maži kopijavimo aparatai. Jie aklai ima viską, ką duoda tėvai. Net jeigu tėvai norėtų duoti ką nors kitą.
Jeigu mama dirba kaip pašėlusi, nuolat rėkia ant vyro ir vaikų, neprižiūri savęs, tačiau atkakliai rūpinasi vaikais, kad jie būtų laimingi. Kokio rezultato galima laukti? Ar norės tokia mergaitė kurti šeimą? Ar ji išmoks būti laiminga? Tikėtina, ji supras, kad laimės iš šeimos laukti neverta, ir, kaip ir jos mama, dirbs kaip pamišusi ir rėks ant savo vaikų.
Mes galime duoti savo vaikams ir vyrams tik tai, ką mes jau turime. Jeigu mes pačios esame nelaimingos, mes negalėsime niekam duoti laimės. Todėl, visų pirma, reikia pasirūpinti savo gyvenimu ir savo laime. Pradėti pagaliau daryti tai, ką mums norisi daryti, kas mums patinka, o ne tai, ką reikia. Rūpintis savimi, skirti sau laiką ir dėmesį…
O tik po to, kai mūsų meilės atsargos prisipildys, eiti ir dalintis su artimaisiais. Dalintis nuo pertekliaus, kai laimė liejasi per kraštus, kai vidinė šviesa sušildo visus šalia esančius. O ne atvirkščiai – iš pradžių pasirūpinti visais, laukiant, kad jie padarys tave laiminga.
3. Būti gražia
Moteris neturi pamiršti apie savo išvaizdą. Vyrai myli akimis, apie tai pamena visi. Dar svarbiau – jos savigarbos jausmas priklauso nuo to, kaip ji atrodo.
Jeigu ji namuose vaikšto neplautais plaukais ir nuskalbtu chalatu, tai kaskart praeidama pro veidrodį, ji galvoja:
• Būtent tokio elgesio aš nusipelniau!
• Kam tokiai raganai nauja suknelė!
• Aš tokia sena, kad tik vyras nuo manęs nepabėgtų!
• Kokia aš baisi!
Jokių pozityvių minčių tokiame kūne tikrai negims. Tačiau, jeigu ji gerai atrodo netgi namie (o tiksliau – ypač namie!), tai jos savigarbos jausmas didėja. Ji mato veidrodyje gražią moterį, kurią galima ir reikia mylėti. Moterį, kuriai galima ir reikia dovanoti gėles, dovanas, nešioti ją ant rankų. Ir jos gyvenime taip ir nutinka. Todėl, kad jai tai yra normalu.
Būtent todėl gražiai reikia būti visų pirma – sau. Kad gyventi kartu su savimi būtų gera ir malonu. Tarp kitko, depresuotą moterį labai lengva atpažinti – ji nustoja rūpintis savimi, dėvi netinkančius rūbus, nenešioja papuošalų.
Tačiau, vyrui patinka, kai namie jį pasitinka graži žmona. Ne tokia, kuri namie rengiasi bet kaip, o į darbą puošiasi, lyg pats svarbiausias jai žmogus – ten. O atvirkščiai, patinka ta, kuri kukliai rengiasi išeinant iš namų, tačiau pačius gražiausius apdarus sau perka dėl jo. Iškart tampa aišku, ką iš tikrųjų ji myli. Galima suprasti, kur teka jos energija.
Ir dar, galima vyro pasiteirauti, kurios tavo grožio detalės jam patinka labiausiai. Kad ne tiesiog būti gražiai, o dar labiau jam patikti. Galbūt jam patinka ilgi auskarai arba paleisti plaukai. O gal jam patinka, kai tu vaikštai po namus ne su šlepetėmis, o su bateliais. Kodėl gi nepavertus jo gyvenimo dar gražesniu?
4. Rūpintis savo artimaisiais
Čia mums viskas paprasta ir aišku. Pamaitinti, išskalbti, išlyginti, sutvarkyti.
Pasirūpinti vyru ir iškepti jam pyragų į žvejybą. Pasirūpinti vaikais, pakvietus į svečius jų draugus.
Labai svarbus šioje vietoje vienas momentas. Kartais mes taip įsijaučiame į rūpesčius dėl jų kūnų, kad pamirštame rūpintis jų sielomis. O toks rūpestis nesuteikia pasitenkinimo.
Suraskite galimybes nuoširdžiam pokalbiui su vyru, su vaikais, su tėvais. Užduokite jiems sudėtingus klausimus ir klausykite. Mokykitės jų klausyti, kai kalba jų sielos. Klausimus galite užduoti, pvz., tokius:
• Ko tu nori gyvenime?
• Kuo tu tiki?
• Apie ką svajoji?
• Kas tau svarbiausia gyvenime?
• Kur tavo gyvenimo prasmė?
• Ką mėgsti veikti?
Šie ir kiti klausimai, pagal aplinkybes, padės jums geriau pažinti savo šeimą. O jie pajaus jūsų meilę ir rūpestį, pajaus, kad jūs nesate jiems abejinga.
5. Atskleisti savo artimųjų potencialą
Kai mes susipažįstame su mūsų artimųjų žmonių sielomis, mes jau galime padėti jiems atsiskleisti. Kada mes žinome jų stipriąsias puses, jų svajones ir planus, galime artimuosius įkvėpti ir palaikyti.
Tai reiškia, kad įkvėpti reikia ne tam, kas svarbu, kas kelia prestižą, arba tam, ką daro visi.
O būtent tam, ko nori to žmogaus siela. Mėgsta jūsų vaikas šokti – padėkite jam atsiskleisti šokiuose, net jeigu jis netaps profesionaliu šokėju. Patinku jūsų vyrui dirbti su medžiu – įkvėpkite laisvalaikiu kurti medinius dirbinius. Net jeigu už juos niekas nemoka. Juk, kai žmogus su meile užsiima mėgstama veikla, viskas palaipsniui atsiranda.
Šiuo momentu labai svarbus moters vaidmuo. Jos švelni ir mylinti širdis moka surasti stiprias mylimo žmogaus savybes. Ir ji galės padaryti taip, kad jis pats pasitikėtų savimi. Ir kaip jam nepasitikėti, kada ji taip juo tiki?
Pamenate istoriją apie Henrio Fordo žmoną? Ji buvo vienintelė, kuri juo tikėjo. Taip tikėjo, kad kas vakarą laikė žibintą, kai jis surinkinėjo pirmąjį automobilį. Niekas netikėjo, visi suko pirštą prie smilkinio, o ji – tikėjo. Ir ne veltui. O vyras vėliau visą gyvenimą buvo jai dėkingas už tokį atsidavimą.
Didžiulė klaida tame, kad mes net nebandome iš pradžių pažinti ir suprasti žmogaus, o iškart pradedame kažką iš jo lipdyti. Bet jeigu mes visi esame sėklos, reiškia, kiekvienai reikalinga atskira priežiūra, kiekvienas turi savo brendimo laikotarpį, savo lapus ir vaisius. Bulvė nepavirs obuoliu, nors tu ką su ja daryk. Galima tik pražudyti taip netaisyklingai prižiūrint.
Todėl, pirmiausia, reikia išnagrinėti, kas per sėkla šalia jūsų? Kokį potencialą ji turi? Kokios pusės yra stipriausios, ir ko ji pati nori? O tik po to galima laistyti ir tręšti pagal šiam augalui skirtą priežiūrą.
6. Kurti taikią ir ramią aplinką
Sakoma, kad namai – moters subtiliojo kūno tęsinys. Tai reiškia, kad pagal atmosferą namuose galima labai daug pasakyti apie šeimininkę. Kai kur būti labai malonu – atsipalaiduoji, išsitiesi ant sofos su arbatos puodeliu. Ir tegul ne viskas sutvarkyta, arba remontas seniai darytas, o vis vien, norisi ateiti į svečius.
O į kitus namus, kur karaliauja ideali švara ir labai gražus interjeras, visiškai nesinori eiti. Būna taip, kad atmosfera šalta ir tuščia. Arba įtempta ir nervinga.
Tokia atmosfera įtakoja visus, kas pakliūna į namus. Ir jeigu svečiai turi pasirinkimą – ateiti arba ne, tai vyras ir vaikai tokio varianto neturi. Moters užduotis – sukurti tokius namus, iš kurių niekas nenorėtų išeiti. Į tokius namus vyras skubės iš darbo, o vaikai kvies savo draugus.
Tačiau tai ne taip paprasta, juk reikia susitvarkyti su savo tarakonais galvoje, kad subtilus kūnas truputį nusiramintų. Tam puikiai padeda Mėnulio energija.
Jeigu vykdysite tris pirmas pareigas – būti gražia, laiminga ir patenkinta – su namo atmosfera rūpesčių nebus. Patikrinta.
7. Buities darbai – su meile
Moteriško darbo prasmė ne tame, kaip ką nors pagaminti arba ką nors išlyginti. Toks mechaninis savo pareigų atlikimas malonės neduos, o gali ir atvirkščiai – apsunkinti situaciją.
Todėl mums reikia mokytis viską daryti su meile. Mokytis pripildyti meile viską, prie ko mes prisiliečiame. Atsimenate sakmę apie carą, kuris paversdavo auksu viską, prie ko prisiliesdavo? Pabaiga šios sakmės buvo tragiška. Todėl, kad jis paversdavo daiktus ne tuo, kuo reikėjo.
Jeigu mes savo prisilietimu viską paversim MEILE, nesunku suprasti, kad greit šitos MEILĖS mūsų gyvenime mes turėsime tiek daug, kad galėsime joje maudytis visą parą. Ar ne šito mes norime? Kaipgi visą tai įgyvendinti?
- Gaminti valgį, prisimenant džiugius bendro gyvenimo momentus. Palaiminti maistą.
• Plaunant indus įsivaizduoti, kaip nuplaunamas purvas nuo jūsų širdies.
• Kol lyginate vyro marškinius, reikia galvoti, kaip lyginate sunkumus jo kelyje.
• Tvarkytis namuose, įsivaizduojant, kad išvalote savo protą.
• Prisiūti sagas, įsivaizduojant, kad kuriate amuletą, kuris saugos jūsų artimuosius.
• Kurti jiems drabužius savo rankomis (siūti, megzti), galvojant tuo metu apie viską, kas geriausia jūsų santykiuose.
• Auginti gėles namuose, stengtis, kad kiekviena gėlytė užaugtų didelė ir stipri.
Ir taip toliau. Svarbu stengtis, kad visuose mūsų darbuose būtų meilė. Daug meilės – skirtingos, tačiau tokios reikalingos.
8. Kaupti energiją
Labai svarbi pareiga. Kiekvienos moters viduje turi būti gausa. Gausybė Meilės ir Energijos. Tada visa kita jai bus labai paprasta užduotimi. Ir vakarienę paruošti, ir svečius pakviesti, ir vyrą nuraminti. Su tokiu turiniu ji įveiks visus sunkumus, visas krizes.
Visi senovės traktatai sutinka su tuo, kad moteris – tai vyro energija. Vaišnavų filosofijoje šis aspektas išryškėja labiausiai. Joje sakoma, kad Dievas turi nuolatinę palydovę – Mylimą Moterį. Ir ši moteris yra tikrų tikriausia Jo Energija.
Dievas pagal savo paveikslą sukūrė ir mus. Taip pat ir mūsų gyvenime moteris – tai vyro energija. Jos svarbi užduotis – maitinti vyrą savo energija, įkvėpti ir pripildyti. Jeigu ji šią funkciją vykdys nuolat ir taisyklingai, tai jis kartais lengvai pats pasigamins sau vakarienę arba pakvies žmonai padėjėją, kuri sutvarkytų namus.
Šalia kiekvieno sėkmingo vyro yra moteris. Ne visada tai jo žmona, kartais tai mama, dukra, jaunesnė sesuo. Tačiau ji visą laiką yra kažkur šalia. Kaip baterija, kuri nuolat jį pakrauna ir padeda augti ir tapti geresniu.
Mokėti kaupti energiją, mokėti atiduoti ją savo vyrui – ne taip ir paprasta. Tai visiškai priešinga tam, ko mus mokė mokykloje ir gyvenime, kur išgyvena stipriausi. Kur nemadinga būti „vedamai vyro“, ir visos stengiasi „paminti vyrą po padu“.
Tačiau laimė ateina tuomet, kai mes nustojame ką nors mėgdžioję ir atsiveriame gamtos dėsniams. Šiuos dėsnius Dievas bando mums paaiškinti per šventuosius raštus, parodant, kad Jo Mylimoji – tai Jo Energija.
9. Perduoti palankų scenarijų savo vaikams
Juk pamenate, kad vaikai – kopijavimo aparatai? Kad jie kopijuoja mūsų nusistatymus, mūsų likimus ir scenarijus, kaip mes kadaise kopijavome nuo savo tėvų, o jie nuo savo?
Ir jeigu kur nors įvyko sutrikimas, o tie sutrikimai per paskutinį šimtmetį įvykdavo beveik su visais ir labai dažnai, tai vėliau labai sudėtinga vėl išsukti į tiesų gyvenimo kelią.
Taip dažnai nutinka, kai pradėjo viena prosenelė daug ir sunkiai dirbti, pamiršdama apie save, taip visos kitos kartos ir gyvena. Jie tiesiog nežino, kad galima gyventi kitaip. Pas kitus jie tai mato, bet savo gyvenime tokio varianto nesvarsto.
Arba išsiskyrė mūsų mamos tėvai, ir toliau tęsiasi skyrybų virtinė visose kartose. Yra tam tikri scenarijai, kuriuos reikia suvaidinti – taip priimta.
Tam, kad nugyventi savo gyvenimą kitaip, reikia įdėti pastangų. Pastangos tam, kad gyventi prasmingai. Žinoti tuos senuosius scenarijus, ir rinktis kitą.
Ir lygiai tokius pat veiksmus reikia daryti tam, kad neperduoti šito toliau, kad vaikai galėtų gyventi kitaip. Grąžinti šeimos scenarijus į harmonijos kelią, kad mergaitės galėtų tapti laimingomis moterimis, o berniukai – sėkmingais vyrais. Kad šeimos būtų stiprios. Kad santykiai džiugintų.
Perduoti mes galime tik tai, ką turime patys. Todėl pradžioje reikia išsiaiškinti su savo giminės ryšiais ir scenarijais. Ir tik po to – lengvai ir harmoningai – perduoti juos savo vaikams. Savo pavyzdžiu.
10. Gyventi ne tik dėl savęs ir savo artimųjų
Ši pareiga padeda šeimai pakilti į naujus lygius – santykių, pajamų, ryšių, laimės.
Kai mes gyvename vartojimo visuomenėje ir vartojame viską, kas aplinkui, mes prie to priprantame. Ir jaučiame tam tikrą laimę. Tiesa, ši laimė nėra labai stabili. Ir dažnai darome ką nors tik dėl pelno ir naudos. Rūpinamės vyru tik tam, kad jis maitintų šeimą. Rūpinamės vaikais tik tam, kad senatvėje atneštų stiklinę vandens.
Tačiau, jau nuo neatmenamų laikų žinoma, kad žymiai daugiau gauni laimės kai pats ją duodi.
Laimė ne tame, kad imti ką nors sau. Ir netgi ne tame, kad imti ką nors savo šeimai. O tame, kad kam nors ką nors atiduoti. Nesavanaudiškai ir paprastai.
Kai šeima gyvena ne tik sau, joje vystosi nesavanaudiškumas. O tai daro santykius švaresnius ir stipresnius.
Kaip tai veikia praktikoje?
• Dažniau kviesti svečius ir vaišinti juos pagamintu su meile maistu. Vedų laikais žmonės nesėsdavo valgyti tol, kol nepamaitindavo alkanų.
• Labdaringa veikla. Yra keletas būdų – galima aukoti pinigus, daiktus, galima laiką ir dėmesį. Nors ką nors. Gyvenimo pojūtis keičiasi kardinaliai.
• Rūpintis svetimais vaikais. Nebūtina įvaikinti vaikelio, galima retkarčiais paimti į zoologijos sodą ne tik savo vaiką, bet kartu ir jo draugą ar kaimyną, kuris neturi tėčio.
• Dovanoti dovanas aplinkiniams be priežasties. Vėlgi, Vedų laikais buvo priimtina dovanoti svečiui daiktą, kuris jam labai patiko.
• Skleisti žinias. Padėti žmonėms suprasti gyvenimo prasmę ir kelią pas Dievą. Užduotis nepaprasta, tačiau kūrybiška ir įkvepianti.
Teikti pagalbą kitiems žmonėms pagal savo galimybes ir sugebėjimus. Atsimenate šūkį: „Iš kiekvieno – pagal sugebėjimus, kiekvienam – pagal poreikius”. Tai reiškia savo gabumus naudoti kitų žmonių labui.
Tokioje šeimoje vaikai išmoks svarbiausio – tarnystės. Jie pajaus šį skonį – nesavanaudiškumo, kuris ateityje apsaugos juos nuo neapdairių poelgių. Šeimyniniame gyvenime tai kaip saugos pagalvė.
Vaikai, augantys tokioje šeimoje, skleis gėrį pasaulyje taip pat, kaip jų tėvai. Ir nepaliks jų, kai jie taps seni ir bejėgiai.
11. Dvi labai svarbios pareigos moters gyvenime
Yra dar dvi pareigos. Ne tik moteriškos. Bet kurio šeimos nario pareigos, kurios aprašytos Šventuosiuose Raštuose. Būna įvairių situacijų – bet kuriuo momentu vyras nebegalės dirbti, pvz., dėl ligos. Tuomet reikės dirbti žmonai. Kartais būna, kad žmona negali gaminti maisto, pvz., per moteriškas kritines dienas jai geriau puodų neliesti. Juk jos kūne vyksta valymosi procesas – kam tokia energija maitinti artimuosius?
Gyvenimas yra platesnis už visas taisykles. Todėl raštuose aprašytos dvi svarbiausios pareigos, kurias reikia vykdyti visiems šeimos nariams.
- Gyventi sveikai.
Tai reiškia rūpintis savo ir savo artimųjų sveikata. Iš moters pusės – maitinti šeimą sveiku ir naudingu maistu. Rūpintis, kad kiekvienas namuose galėtų pailsėti, pvz., kruopščiai rinktis čiužinius ir patalynę. Organizuoti naudingus sveikatai renginius – pasivaikščiojimus gamtoje arba sporto užsiėmimus. Ši pareiga dar ir apie tai, kad prieš priimant kokį nors sprendimą, reikia pagalvoti apie visus. Ar visiems bus nuo jo geriau? Pvz., ar tiks kelionė? Ar nepakenks vaiko sveikatai tiek daug užsiėmimų būreliuose po pamokų? Ar ne per daug dirba vyras tam, kad mes nupirktume truputį didesnį būstą? Ar aš nepamiršau apie savo sveikatą? Nors apie tai kalbėsime toliau. - Savisaugos instinktas.
Kai kas nors kelia mums pavojų, reikia pasitraukti iš tų aplinkybių. Jeigu vyras pakelia ranką prieš žmoną, jai būtinai reikia persikraustyti. Būti ten pavojinga ir jai, ir vaikams.
Tačiau labiau tai liečia mus, kai mes pamirštame apie save ir nustojame rūpintis savimi. Lyg ir nėra kada – maži vaikai, vyras, buitis… Ir suknelėms nėra pinigų, viskas, kas geriausia – vaikams, o pati galiu ir taip, su senu chalatu… Saugoti save, būti sau ištikima, klausytis savo širdies, nepamiršti savo sielos ir neslėpti to į tolimą kampą.
Tikriausiai labai daug visko? Ir turbūt, yra kur augti ir tobulėti. Todėl geriausia ne kalbėti apie tai, o to mokytis. Ir mokytis galima ir reikia visą gyvenimą. Šis vystymosi kelias nesibaigia niekada. Kasmet jis tampa įdomesnis, o žinios – vis gilesnės. - Olga Valiajeva (vertimas – Natalja Balinskaja, iliustracija – Katie M. Berggen)
http://www.valyaeva.ru/zhenskie-obyazannosti/