Legenda „Tigro ūsas“
Jun Ok atėjo patarimo pas seną išminčių. Štai ką ji jam papasakojo: „O išminčiau, kalbėsiu apie savo vyrą, – pasakė ji. – Jis labai brangus man. Pastaruosius trejus metus jis buvo kare, bet grįžęs beveik su niekuo nesikalba. Kai aš imu su juo kalbėti, jis tarytum negirdi manęs, o jeigu ir kalba, tai kalba šiurkščiai. Jeigu gaminu jo mėgstamus patiekalus, jis atstumia juos ir piktas išeina iš kambario. Kartais, kai jis turi dirbti ryžių lauke, aš matau jį sėdintį ant kalvos viršūnės ir žiūrintį tolyn į jūrą.
Man reikia žolelių, – pasakė jauna moteris, – kad jis vėl taptų mylintis ir švelnus, koks buvo anksčiau.“
Išminčius liepė jai atnešti gyvo tigro ūsą, iš kurio jis galėtų pagaminti stebuklingą gėrimą. Naktį, kai vyras užmigo, Jun Ok tyliai išėjo iš namų. Su savimi ji nešėsi puodelį ryžių, užpiltų mėsos padažu. Ji nuėjo į tą įkalnės vietą, kur, kaip visi žinojo, gyveno tigras. Stovėdama atokiau nuo tigro olos, ji laikė puodelį su ryžiais, kviesdama tigrą išeiti ir paėsti, bet tigras neatėjo.
Kas naktį ji ateidavo į tą vietą ir kaskart ji priartėdavo prie tigro keliais žingsniais arčiau. Nors tigras neišeidavo jos kviečiamas, jis pamažu ėmė priprasti prie jos. Kartą ji priartėjo prie tigro olos visai arti. Šį kartą tigras išėjo, žengė kelis žingsnius ir sustojo. Jie pažvelgė vienas į kitą apšviesti ryškios mėnulio šviesos. Kitą naktį įvyko tas pat, tik tą kartą jie stovėjo jau taip arti vienas kito, kad ji užkalbino žvėrį tyliu, raminamu balsu.
Kitą naktį, įdėmiai pažvelgęs jai į akis, tigras suėdė atneštą maistą. Dar kitą naktį tigras jau laukė ateinant Jun Ok ant takelio prie olos. Praėjo beveik pusė metų nuo pirmojo jos apsilankymo prie tigro olos. Ir pagaliau vieną naktį, paglosčiusi plėšrūnui galvą, ji pasakė: „O dosnusis tigre, man reikia iš tavęs gauti vieną ūsą. Prašau, nepyk ant manęs.“ Ir ji išrovė jam vieną ūsą.
Jun Ok atbėgo pas išminčių stipriai suspaudusi delne brangųjį ūsą. Išminčius įdėmiai apžiūrėjo laimikį ir įmetė į ugnį.
„Jun Ok, – pasakė senukas. – Ar galima vyrą pavadinti tūžmingesne būtybe už tigrą? Negi jam sunkiau atsiliepti į gėrį ir supratimą? Jeigu tavo kantrybė ir švelnumas galėjo užsitarnauti laukinio ir kraujo trokštančio žvėries pasitikėjimą, tai tu tikrai gali tą patį padaryti ir su savo vyru“.
**
(iliustracija – Karl Bang)
