Kodėl motinos pavargsta?
1. Jos bando kontroliuoti viską
Daugelis moterų net po gimdymo neprašo vyro pagalbos. Ir toliau pačios eina į parduotuvę, pačios plauna indus, valo namus. Taip pat prižiūri vaiką ir lygina baltinius… Kodėl? Kodėl negalima būtų paprašyti vyro nupirkti maisto? O gal jis nupirks ne tą, ko reikia! Įdomu, ką gi jis gali ne tą nupirkti parduotuvėje? Alaus ir traškučių? O gal ne tos rūšies pomidorų ir obuolių? Jei jo ten nenusiųsime, jis niekada ir nesužinos, kokių obuolių būna.
Gimus trečiam vaikui arba, tiksliau, nėštumo metu aš nustojau vaikščioti į maisto parduotuves. Vieną kartą vyras grįždamas iš darbo užvažiavo į parduotuvę, ir aš jam tūkstantį kartų padėkojau, kad man nereikėjo stumdyti vežimėlio, iškrauti produktų, žiūrėti į nepatenkintus žmones ir tampyti maisto, kurio didelei šeimai reikia daug…
Dabar mano vyras visą maistą perka pats. Aš surašau jam, ko man reikia, o tada jis viską išsirenka pats. Ir atneša skaniausius vaisius, geriausius makaronus. Žinoma, buvo atvejų, kai jo prašiau nupirkti tikro sviesto, o jis parnešdavo riebalų mišinio. Tačiau, laikui bėgant, jis ėmė puikiai išmanyti apie visus įmanomus produktus. O aš taupau savo jėgas ir laiką.
Moterys kontroliuoja viską. Kokie produktai yra teisingi, o kokie ne, kaip teisingai auklėti vaikus, o kaip ne. Mes turime savas taisykles – kaip juos sūpuoti, migdyti, maitinti. Ir mes negalim niekam jų patikėti, nes kas nors gali padaryti ne taip! Žinoma, kad pavargsti. O kaipgi kitaip – juk pasaulis be tavęs gali sugriūti. O ką jau kalbėti apie lepinimąsi vonioje!
Mes kontroliuojame net tai, ko negalime paveikti. Daugelis mano draugių savo vaikus sveria prieš ir po valgio, norėdamos sužinoti, kaip jie auga. Nuolat skaičiuoja miego trukmę ir baiminasi, kad jo nepakanka. Guldo vaiką miegoti pagal grafiką ir nervinasi, jei jis nenori užmigti. Maitina vaiką pagal mitybos racioną, nors tuo metu vaikas nenori nieko, išskyrus pieną. Ir taip toliau. Nors dėl daugelio dalykų neverta nerimauti – nenori vaikas miegoti, tegul pažaidžia, kol pavargs. Nenori maisto, tegul geria pieną. O kai jis išalks, atsiras poreikis ir tada jį pamaitinti bus visai nesudėtinga. Kodėl reikia vaiką vesti į visus užsiėmimus ir mokyti visko, kas įmanoma? Galite su juo žaisdami skaičiuoti garvežiuko vagonėlius arba mokyti raidžių. Jis viską įsimins, ko jam reikia.
2. Jos stengiasi viską suspėti
Manęs nuolatos klausia, kaip aš viską spėju. Ir man keista, ką turėčiau suspėti? Svarbiausius dalykus aš atlieku paprastai. Ir kas čia baisaus, jei šiandien aš negalėjau paimti knygos, nes mano mažyliui dygo dantukas? Ir kas, jei šiandien vietoj ypatingų patiekalų bus paprasti makaronai su daržovių padažu, kurie pagaminami greit ir visi juos valgo, ar jie blogesni už kažkokius pyragėlius? Jei vakare nenurinksiu indų nuo stalo, o tai padarysiu kitą rytą – galbūt dėl to pasaulis nesužlugs?
Kartais mane apima įkvėpimas ir aš galiu antrą valandą nakties sėsti spausdinti straipsnį, kol tuo metu vyras sūpuoja kūdikį. O jei aš noriu užbaigti knygą, tada vyras laikinai pakeičia mane, tvarko namus ir ruošia valgį. Arba pasiima vyresnius, kad aš turėčiau laiko. Ir kas gali būti svarbiau už įprastą gyvenimą, kai šalia manęs auga mano vaikai.
3. Jos nori ankstesnio gyvenimo
Gyvenimas su vaikais niekada nebus toks kaip iki vaikų. Arba reikia auklės ir močiutės, bet man asmeniškai šis variantas netinka. Norėčiau visada matyti, kaip mano vaikai auga, ir suprasti, kas, ko ir kaip juos moko. Tikriausiai jūs kažkurį laiką nebegalėsite vaikščioti į klubus ir užsiėmimus – šokių, kalbų, menų – arba turėsite sugalvoti, kaip su savimi pasiimti ir vaikus. Tai įmanoma, jei yra vienas vaikas, o jei trys – tada sunkiau.
Bus sunkiau su vyru nueiti į restoraną. Dviese. Net jei ir apsilankysite jame, jūsų mintys bus namie – o kaip mano vaikai?
O juk su vyru galima pabūti dviese kur kas malonesnėje aplinkoje. Suruošti vakarienę namuose žvakių šviesoje. Kai pypliai miega kitame kambaryje. Pasikalbėti. Apsikabinti…
Man atrodo, kad tai ne ką blogiau. Priešingai. Pagaminti skanią vakarienę – tai galimybė išreikšti meilę savo vyrui. Savo rankomis sukurti romantišką atmosferą. Ir taip toliau.
Gyvenimas nebus kaip anksčiau. Kam tada gimdyti vaikus, jei norite gyventi kaip anksčiau? Aš nenoriu. Man patinka taip gyventi. Su didele šeima, su daugybe vargo ir džiaugsmo akimirkų. O visa kita galima išspręsti, transformuoti. Šiek tiek kūrybiškumo – ir viskas.
4. Jos neskiria sau laiko
Žinau daug mamų, auginančių vieną vaiką, kurios negali rasti laiko išsimaudyti vonioje arba pasidaryti veido kaukę. Ir net negali pamiegoti su vaiku dieną. O aš net su trimis surandu laiko, nes tai labai svarbu. Jei aš būsiu tuščia ir pikta – šalia manęs ir kitiems bus blogai.
Taigi, kai vaikai tyliai žaidžia, aš pasidarau kaukę. Kartu su savo mažyliu maudausi vonioje. Kartais su juo ir pamiegu. Popietę. Puoškitės, darykite makiažą, sekite savo mitybą, atsiradus bet kokiai galimybei pasportuokite. Ir, žinoma, ilsėkitės. Eikite miegoti kartu su vaiku. Kol jis dar nemiega, gaminkite maistą ir tvarkykite namus, o kai jis miegos – užsiimkite savimi. Ir kuo daugiau, nes to niekada nebūna per daug.
5. Jos kažkodėl nori dirbti
Daugelis mano, kad jei pradės dirbti, viskas bus lengviau ir smagiau. Galbūt tai ir tiesa. Aš turėjau tokią patirtį. Tas džiaugsmas truko tik pirmą savaitę, o vėliau prasidėjo pragaras, kai reikėjo viską suspėti padaryti. Darbą, kuris ne itin mielas. Kadangi vaikui nepakako
dėmesio, jis visą vakarą kabinosi man ant kaklo. Vyrui iš viso nebeliko jėgų. O pinigų irgi nepadaugėjo…
Man tokia patirtis nepatiko, aš nežinau pavyzdžių motinų, kurios gali suderinti darbą biure ir vaikų auklėjimą, jei bent vienas vaikas yra jaunesnis nei 5 metų. Netgi jei ir vyresnis – jam reikia ne ką mažiau dėmesio ir dalyvavimo. Dėl tokio darbo visada kenčia namai, vyras, vaikai ir pati moteris.
Daugeliui dirbančių motinų nėra gyvybiškai būtina dirbti – jos tiesiog nori išeiti iš namų, todėl ir galvoja apie darbą. Yra ir kitas variantas – reikalaujantis mažiau energijos. Hobis, kuriuo galite užsiimti kartu su vaikais, arba laisvalaikiu su draugėmis imtis
rankdarbių…
6. Jos išgyvena savo vaikystės traumas ir to nesupranta
Apie tai daug kalbėta. Tačiau dar sykį pakartosiu, kad jei jus nepakeliamai siutina jūsų vaikai, jų kaprizai, būtinybė būti su jais visą laiką ir t.t. – tikėtina, kad jūs išgyvenate kažkokius įvykius iš savo vaikystės. Tai nenormali emocija, tai jūsų dvasinių žaizdų pasekmė. Jos nuraminti neįmanoma, nes gali būti dar blogiau. Jos neužspeisi į kampą, jos negalima ignoruoti. Bet tai galima pažinti, suprasti ir išgyventi.
Kuo daugiau mes bandome pabėgti nuo savo skausmo, tuo daugiau energijos iššvaistome. Atsiverti visada skaudu. Tačiau šis skausmas išnyks – ir labai greitai. Ir išsilaisvins didelis energijos kiekis. Energijos sau, šeimai, vaikams. Motinystė neatima energijos. Ji suteikia jos. Vaikų šypsenos, žaidimai, švelnumas, klausimai, juokas, augimo džiaugsmas. Tereikia pakeisti požiūrį į viską – ir motinystė bus tokia, kokia ir turėtų būti – maloni ir natūrali, lengva ir džiaugsminga.
Olga Valiajeva (vertimas – žurnalas Raktas, iliustracija – Evgeniy Kuznetsov)
