Kodėl vyrai nenori vaikų?
Panagrinėkime tokią situaciją – kai žmona nori vaikų, o vyras ne. Arba sako, kad jis nenori.
Vyrai taip pat myli savo vaikus. Tiesiog kitaip.
Pradėkime nuo to, kad vyrai iš tikrųjų myli vaikus ir dažnai nori jų turėti. Aš mačiau labai mažai iš tikrųjų abejingų tėvų. Dažniausiai jie nuo savo vaikų reikalų nusišalina dėl kilusių problemų su jų motina. Ir net jei jums atrodo, kad kažkas nemėgsta savo vaikų – jūs nežinote, kas vyksta tų žmonių viduje.
Mačiau daug išgyvenančių ir ašarojančių vyrų, kurie negalėjo po skyrybų bendrauti su savo vaikais. Girdėjau skundų, kaip moterys, manipuliuodamos savo vaikais, „siurbia“ iš jų pinigus ir tampo savo vyrams nervus…
Tačiau apie tai dabar nekalbėsime.
Taigi, beveik kiekvienas vyras myli vaikus ir nori jų. Tačiau dažnai bando jų atsiradimą atidėti, motyvuodamas taip:
• neturiu pakankamai pinigų;
• neturiu gyvenamosios vietos;
• dar nepagyvenome savo malonumui;
• ir t. t.
Kas iš tikrųjų slypi už šių pasiteisinimų? Dažniausiai baimė ir netikrumas. Dar vaikystėje jiems buvo draudžiama bijoti ir verkti, todėl jie ir susigalvoja pasiteisinimų.
Kokia baimė dažniausiai slypi už nenoro turėti vaikų:
1. Padidėjęs žmonos apetitas
Jau taip gamtos sukurta, kad su vaiko gimimu yra susijęs padidėjęs moters apetitas bei poreikiai. Dabar jai reikia drabužių ne tik sau, bet ir mažyliui. Kūdikį maitinti irgi reikia, taip pat reikia ir jį mokyti. Ir taip toliau. Vyras mano, kad nesibaigiantys žmonos poreikiai gali dar labiau padidėti. Ir tada jis turės dar daugiau dirbti. Ir tada ima galioti ankstesni pasiteisinimai, kad dar per anksti, kad nėra pinigų, nėra savų namų… Ir galiausiai jis dar negali jos visiškai patenkinti!
2. Žmona nebekreips į jį dėmesio
Nesvarbu, kad moteris sako, jog niekas nepasikeis – iš tiesų viskas keičiasi. Jei anksčiau vyras bet kuriuo metu galėjo pabendrauti su žmona, paprašyti jos ką nors padaryti, tai dabar pagrindinis dalykas šeimoje – vaikas. Mūsų dabartinė kultūra vaiką padarė šeimos centru. Tai galima pastebėti net virtuvėje. Ką pirmiausia puolama maitinti? Vaiką, kad jis neverktų. Vyras gali palaukti. Ir apskritai jis gali pats padengti stalą, pats sutvarkyti jį ir, jei jam neužtektų maisto, pats ir pasigaminti jo. Net žinodama tai, moteris neapsaugota nuo tokio elgesio.
Aš prisimenu, kad, kai gimė antras sūnus, ėmiau galvoti, jog maisto įsidėti galėtų ir pats vyras. O tada – šis „sniego kamuolys“ nuolat didėja. Jie – vaikai, jie negali, o tu esi suaugęs ir viską gali… Taigi, vyras praranda visą žmonos dėmesį. Ji nebemaitina jo su meile, nesikalba su juo iš širdies. Jai visada trūksta laiko. Jei jūs jau turite vieną vaiką, galbūt dėl to vyras ir nenori antro. Be to, tokią situaciją jis mato savo draugų ir pažįstamų šeimose. Todėl jis sako, kad dar pagyvenkime savo malonumui, mes esame dar per jauni ir apskritai – aš dar nepasirengęs…
3. Žmona nesirūpina savimi
Būkime sąžiningi. Mamos paprastai neturi pakankamai laiko susitvarkyti plaukų, pasidaryti pedikiūro, manikiūro, makiažo, depiliacijos ir pan. Mažylio mama rengiasi tuo, kas papuola po ranka einant prausti kūdikio užpakaliuko. Dviejų vaikų mama velkasi kas papuola atsibudus ryte… Chalatą (nes greitai), sportines kelnes (nes tai patogu), didelius marškinėlius (nes jie medvilniniai)… Ar gali patikti kuriam nors vyrui, jei jo gražuolė pavirstų vaiduokliu su pajuodusiais paakiais?
Žinoma, yra kitų kraštutinumų – lėkti po gimdymo į fitneso užsiėmimus, nemaitinti krūtimi, kad išlaikytų gerą figūrą, nuo pirmosios dienos pasamdyti auklę, o pačiai lankytis SPA…
4. Prarasti savo laisvę
Kol pora dar neturi vaikų, moterys yra gerokai lojalesnės vyro pomėgiams. Vyras vyksta pažvejoti, o ji su draugėmis – į parduotuvę. Vyras su draugais į futbolą, o ji – giminaičių aplankyti. Ir taip toliau.
Vaikui atsiradus progų išeiti smarkiai sumažėja. Dabar kur kas sunkiau su draugėmis išeiti visai dienai į parduotuvę. Su kūdikiu vežimėlyje važinėti viešuoju transportu – tai taip pat abejotinas malonumas. Ne visos draugės ar giminaičiai nori susitikti su ja ir jos kūdikiu, nes tasai neleis laisvai bendrauti, o kartais ir ims rėkti. Taigi, dažniausiai moteris jaučiasi vieniša ir atskirta. Ją mažai kas kviečiasi. Ji mažai kur eina.
Nebent į lauką prie smėlio dėžės ar į vaikų polikliniką. (Mes kalbame apie paprastas motinas, o ne tas, kurios
aktyviai bendrauja su kitomis ir visada visur kūdikį nešiojasi nešioklėje.)
O vyrui niekas nesikeičia. Jis taip pat eina į futbolą. Vienas, be vaikų. Jis gali važiuoti žvejoti, nes jam nereikia kas pusę ar dvi valandas maitinti kūdikio krūtimi. O jei taip atsitinka, žmona ima piktintis. Užuot prašydama pagalbos ir galimybės pailsėti, ji kaupia nepasitenkinimą. Ir vėliau pareiškia: „Aš niekur negaliu išeiti, o tu eini visur!“ Įdomiausia yra tai, kad vyras yra pasiruošęs padėti pagal savo išgales.
Beveik kiekvienas tėvas gali eiti vakare pasivaikščioti su vaiku, kad mama galėtų pasimėgauti vonia ar nueiti į kiną. Tačiau retai kuri žmona gali atvirai to paprašyti. Tegul pats atspėja! Vyras visa tai mato kitų šeimose ir sako savo žmonai, kad jiems dar per anksti turėti vaikelį. Dar pakeliaukime po pasaulį, pasimėgaukime vienas kitu…
5. Pasikeis žmonos charakteris
Nereikia toli ieškoti tokių pavyzdžių. Beveik visos jaunos mamos kenčia nuo miego trūkumo, problemų dėl pieno stygiaus, savo figūros, vertybių, nuotaikos pokyčių…
Kas gali išlaikyti teigiamą nuotaiką tokioje situacijoje ir net 24 valandas per parą? Kuri gali išlikti tokia pat gera ir miela? Aš nekalbu apie tai, kad reikia būti dar ir kantriai. Juk tėčiui irgi dažnai trūksta miego, o žmonos nuotaika jį galutinai pribaigia. Tai ji juokiasi, tai verkia, pati nežino, ko ji nori… Taigi, vyro nuotaika ir fizinė būklė tampa irgi nestabili. O moteriai sunku valdyti savo emocinę būseną, o čia dar kažkas šalia, kuriam reikia jos energijos ir užuojautos. Tačiau nei energijos, nei gailestingumo nėra. Netgi sau. Tad vyras ir bijo tokių savo mielos ir mylimos žmonos pokyčių. O jei ji dar ne tokia jau miela ir gera, tai net sunku įsivaizduoti, kokia ji gali tapti.
6. Jis reikalingas tik apvaisinti
Kartais moteris nori kūdikio taip stipriai ir aistringai, kad vyrui susidaro įspūdis, jog jai reikia tik jo sėklos. Ji stebi temperatūrą, apskaičiuoja ovuliacijos laikotarpius ir reikalauja lytinių santykių pagal tinkamų dienų sąrašą. Ši situacija būtų gana komiška, jei tai vyktų ne taip dažnai. Ir tada viduje užverda vyriškas orumas – aš ne tik vaikų gaminimo priemonė! Aš irgi žmogus! Tu ne manęs nori, o kūdikio! Aš tau nereikalingas! Kokia čia gali būti aistra, meilė ir visa kita…
~Ką daryti?
- Pasikalbėkite. Kuo daugiau jūs bendrausite, tuo lengviau įveiksite visas krizes.
- Būkite pasiruošusi keistis ir palankiai jį sutikite. Kuo daugiau jis matys, kaip jūs tikrai jį mylite, tuo daugiau jis norės užfiksuoti tai savo vaikuose.
- Geriausia lytinius santykius inicijuoti vyrui. Tokia yra prigimtis. Tačiau jei iniciatorė esate jūs, tai neturėtų būti daroma su šūkiu: „Bet kokiomis priemonėmis didinkime gimstamumą!“
- Pirmoje vietoje moteriai turi būti vyras. Bet ne vaikai. Apie tai galima parašyti atskirą straipsnį, nes tema yra labai aktuali.
- Sumažinkite savo finansinį apetitą. Ne visai, bet dalį. Bent jau kurį laiką. Galbūt jūs net galėsite sutaupyti pinigų.
- Supažindinkite jį su pozityviomis šeimomis. Tomis, kuriose jauna mama rūpinasi savo vyru. Kuriose visko užtenka, net jei jos yra ne itin turtingos. Tegul pamato, kad būna ir kitaip.
- Nepamirškite savęs. Savo psichinės ir fizinės sveikatos. Savo išvaizdos. Energijos papildymo. Ne tik prieš kūdikio gimimą, bet ir po jo.
- Ir atminkite, kad vaikas – tai ne jūsų tikslas. Ir ne priemonė. Jis yra gyvas žmogus, su kuriuo jūs galite dalytis vidine meile. Ir su kuriuo taip pat gali pasidalyti meile ir jūsų vyras. Juk vyrai myli savo vaikus. Tiesiog kitaip.~Svarbiausia – rūpinkitės savo vyrais!
Atminkite, kad vyrams vaikai irgi nelengva užduotis. Net jei jie ir jų neišnešioja, negimdo ir nemaitina krūtimi. Nes jiems pasisekė net mažiau nei jums – šalia jų buvusi miela ir gera mergina tapo sprogstančia bomba. Ir po gimdymo ši situacija ne išnyko, o tik pablogėjo. Galbūt daugelis pasakys, kad jie turi mus saugoti, nes mes gimdome. Laikantis tokios pozicijos, šeima netaps laimingesnė. O tokioje šeimoje vaikai nebus laimingi. Net jei mes gimdome, jie visą šį laiką mus kenčia. Ir myli. Ir atleidžia. Ir nesvarbu, kas turi daugiau teisių.
Nėra prasmės ginčytis apie tai, kas turi labiau mylėti vaikus – mama ar tėtis. Kas daugiau į juos investavo. Kas daugiau aukojosi. Mes esame skirtingi, bet tuo metu esam lygūs. O jei vaikai bendri – tai ir teisės į juos yra lygios. Tik tokiu būdu šeima bus laiminga. Kai vaikai nebūna nei „mano vaikai“, nei „tavo vaikai“, o „mūsų vaikai“. Vaikai – gyvenimo gėlės. Moteris – dirva, o vyras – sėkla. Naujo gyvenimo kūrimui reikalingi jūs abudu. Linkiu, kad šis nuostabus pasaulis būtų pilnas įvairių spalvų ir rūšių gėlių. Mylėkite vienas kitą!
Olga Valiajeva (vertimas – žurnalas „Raktas“, iliustracija – Olga Kost)
