12 meilės patiekalų…
Kodėl svarbu sužinoti savo ir savo artimųjų meilės kalbas? Manote, tai daroma tam, kad pasakytumėte kitiems, kokia jūsų meilės kalba, kad jie galėtų teikti jums meilę taip, kaip jums malonu? Jeigu mėgstate dovanas, reikia kitiems apie tai pranešti. Jeigu norite, kad jus dažniau apkabintų – visais įmanomais būdais stengiatės tai parodyti kitam.
Aš pastebėjau, kad dažniausia moterų meilės kalba – meilės žodžiai, apkabinimai, dovanos, vaišinimas, rūpinimasis. O vyrų – būvimas šalia, kartu praleistas laikas, bendra veikla, pagalbos teikimas. Kaip keista, kad jos skirtingos? Ir nieko keisto, kad mes vienas kito nesuprantame. Labiau norime gauti SAU, o ne duoti KITAM – vietoj to, kad iššifruotume vyro norą praleisti kartu laiką, pykstame ir nusiviliame, kad jis neapkabina ar nieko nedovanoja. Kad jis mums neteikia dėmesio tokioje formoje, kuri mus tenkina labiausiai.
Gal geriau suvokti, kad jis myli jus ir išreiškia tai taip, kaip moka. Iššifruoti jo meilės ženklus, išversti juos į sau suprantamą kalbą, negu skaudintis, nusivilti, išsiskirti…
Tačiau prieš šventes aš norėjau parašyti apie santykius su tėvais.
Jeigu mes buvome „kitakalbiai“ nuo gimimo, tai jaučiamės nuskriausti visą gyvenimą. Išanalizuokite savo vaikystę, prisiminkite, kaip mama rūpinosi jumis labiausiai? Nešė dovanas? O jūs norėjote apsikabinimo? Ir todėl pykote ir jautėtės nemylėta? Kad ji nuo jūsų atsipirkinėjo? Skaudu iki šiol?
Svetimos kalbos mokėjimas labai palengvina gyvenimą, kai suvoki, kad meilę tau tikrai teikė, tik tu nesuprasdavai, kad tai jos išraiška.
Kaip mes bendraujame dabar?
Tėvai laukia mūsų prie Kūčių ir Kalėdų stalo, ruošia 12 patiekalų – nes tradicijos suburia šeimą. Mamos dažnai gamina tai, ką jūs mėgote vaikystėje? Tai yra jų meilės išraiška. Dažniausiai maitindamos, apkabindamos, priglausdamos prie širdies, mamos išreiškia ją rankų pagalba. Ar žinojote, kad rankos – tai širdies įrankis? : )
Ar kuriate tradicijas savo šeimoje? Tėvų ir protėvių palaikymas teikia labai daug energijos ir jėgų jūsų gyvenimo klestėjimui. Neatstumkite savo artimųjų.
Suprantu, kad esate suaugę, kad jumis jau nebereikia rūpintis kaip vaikystėje, tačiau tai tėvų meilės kalba, priimkite jų vaišes, rūpestį, auklėjimą, nerimą. Jiems labai reikia suteikti visą tai jums, kitaip jie būtų pašaliniai praeiviai jūsų gyvenime. Džiaukitės, kad yra žmonės, kuriems jūs rūpite. Dėkokite už viską – už vaikystės prisiminimus, pamokymus, paramą. Sakykite komplimentus savo mamai, rodykite pagarbą tėčiui, įvertinkite jų indelį į savo gyvenimą, pabūkite jų vaiku priimdami rūpestį – ir tėvai bus labai laimingi.
O dabar įsivaizduokite, kad esate savo suaugusių vaikų tėvai. Kaip parodysite jiems savo meilę? Kaip norite, kad jie elgtųsi su jumis? Juk viskas paveldima iš kartos į kartą, ir ne tik veido bruožai, charakterio savybės, ne tik ligos ir DNR kodas. Elgesys irgi paveldimas. Todėl daug kartų pagalvokite, ką paveldės jūsų vaikai? Ar jūsų šeimos tradicijos bus vertinamos, ar susirinksite prie Kalėdų stalo? Taip, visi esame savarankiški, ir visas dovanas galime sau nupirkti, ir visko esame prisiragavę. Tačiau tokių stebuklingų patiekalų, kurie pripildyti rankų šiluma ir širdies meiles nemoka gaminti nė viename prašmatniame restorane…
Kalbėkite įvairiomis meilės kalbomis, kuo daugiau jų žinote ir suprantate, tuo pilnesnis yra jūsų gyvenimas.
Linkiu sieloje šiltų Švenčių.
Natalja Balinskaja
