Išmintinga moteris

Man neseniai papasakojo istoriją apie mokslininką, kuris padarė kelis svarbius išradimus medicinos srityje. Interviu metu žurnalistas jo paklausė, kaip jis suprato, kad gali pasiekti daugiau, nei paprastas žmogus, kas jį išskiria iš kitų žmonių tarpo? Mokslininkas atsakė, kad, jo manymu, to pradmenys buvo vienoje pamokoje, išdėstytoje mamos, kai jam buvo dveji metai. Jis bandė šaldytuve pasiekti pieno butelį, tas išslydo iš rankų, jo turinys užliejo visas virtuvės grindis – tikra pieno jūra!
Kai mama įėjo į virtuvę, vietoj to, kad imtų šaukti, moralizuoti ar bausti sūnų, pasakė: „Robertai, kokia nuostabią betvarkę padarei! Niekada nemačiau tokios didelės pieno balos. Ką gi, padaryta, tai padaryta. Jei nori, gali truputį pažaisti su pienu, o paskui viską sutvarkysim.“

Jis pažaidė, o po kelių minučių mama pasakė: „Supranti, Robertai, padarius purvyną, galų gale tenka jį sutvarkyti. Kaip tu nori tai padaryti? Su kempine, rankšluosčiu ar šepečiu? Ką pasirinktum?“ Jis pasirinko kempinę ir jie kartu išvalė išpiltą pieną.

Paskui mama pasakė: „Tai, kas čia įvyko, galima pavadinti nesėkmingu didelio pieno butelio nešimo dviem mažomis rankomis eksperimentu. Eikim į kiemą, pripilkim į butelį vandens ir pažiūrėsim, ar nėra būdo jį nešti neišmetant.“
Mažylis išsiaiškino, kad gali išlaikyti butelį neišmesdamas, jei paims už kaklelio prie pat dangtelio. Kokia puiki pamoka!

Toliau garsus mokslininkas pasakė, kad būtent tą akimirką suprato, kad neverta bijoti daryti klaidas. Priešingai, jis suprato, kad klaidos – tai galimybė sužinoti kažką naujo, o tai galų gale ir yra mokslinių eksperimentų esmė. Net jei eksperimentas nepavyksta, jo dėka mes dažniausiai sužinome kažką vertingo.
Kaip būtų puiku, jei visi tėvai reaguotų taip pat, kaip tada sureagavo Roberto mama!

Jack Canfield  (iliustracija – Viktoria Kirdiy)