Kur slepiasi laimė?

Sena išmintinga katė gulėjo pievelėje ir šildėsi saulutėje. Jos ramybę sudrumstė jaunas kačiukas, kuris šokinėdamas prabėgo šalimais. Jis kūlvirsčiais ėmė ristis aplink katę, po to staigiai pašoko ir pradėjo bėgti ratais.
– Ką tu darai?!.. – tingiai pasiteiravo katė.
– Aš bandau pagauti savo uodegytę! – miauktelėjo uždusęs kačiukas.
– Bet kam? – nusijuokė katė.
– Man pasakė, kad uodega – mano laimė. Jei aš ją pagausiu, tai pagausiu ir savo laimę! Štai aš ir bėgioju trečią dieną paskui savo uodegytę, bet ji nuolat išsprūsta man iš letenų.
Sena katė nusišypsojo taip, kaip moka šypsotis tik senos išmintingos katės ir tingiai murktelėjo:
– Kai aš buvau jauna, man irgi pasakė, kad mano laimė mano uodegoje. Aš daug dienų bėgiojau paskui savo uodegą ir bandžiau ją sugauti. Nevalgiau ir negėriau, o tik vaikiausi savo uodegą. Aš krisdavau be sąmones, keldavausi ir vėl bandžiau ją sugauti. Ir galiausiai aš nustojau tai daryti. Aš praradau viltį ir žinai ką pastebėjau?
– Ką? – paklausė nustebęs kačiukas.
– Kur aš beeičiau, uodega visuomet seka man iš paskos. Laimės nereikia vaikytis. Reikia pasirinkti savo kelią ir laimė visada eis su tavimi.
**
(iliustracija – Boris Kasjanov)