Šeimyninių santykių paslaptis

Gyveno kaimynystėje dvi šeimos. Vienoje nuolat girdimi barniai, pykčiai ir šauksmai, o kitoje tyla ir ramybė.
Ir vėl, eilinį karta besibarant, žmona sako vyrui:
– Ar girdėjai kada nors barnius pas kaimynus? Nueik, pažiūrėk, ką tokio jie daro, kad pas juos visad tokia taika ir ramybė.
Nuėjo vyras, pasislėpė prie lango ir stebi. O ten visi savo reikalais užsiėmę, žmona virtuvėje, vyras už stalo kažką rašo. Suskambėjo telefonas, vyras skubiai bėga prie jo ir užkabina vazą, kuri krenta ir sudūžta. Į kambarį įbėga žmona ir puola rinkti šukes. Vyras pradeda jos atsiprašinėti:
– Atleisk, brangioji, aš skubėjau pakelti ragelį ir sudaužiau vazą.
– Ne, brangusis, tai aš kalta, kad ją pastačiau ne vietoj, ir tu užkliuvai.
Jie pasibučiavo, baigė rinkti šukes, ir kiekvienas toliau užsiėmė savo veikla.
Susisielojęs kaimynas grįžo namo, o žmona jo klausia:
– Na kaip, ar sužinojai paslaptį, kodėl tame name taip tylu?
– Taip! Pas mus VISI TEISŪS, o pas juos VISI KALTI.
**
(iliustracija – Arūnas Urniežis)