Kokią dieną laikyti gimtadieniu?

Namibijoje gyvena „Himbu“ gentis, kurioje vaiko gimimo diena – ne tas momentas, kada jis išvydo pasaulį, ir netgi ne jo prasidėjimo diena, o ta diena, kai motinai kilo mintis turėti vaiką. Kai moteris nusprendžia turėti vaiką, ji pasitraukia į nuošalią vietą ir įsiklauso į tylą, kol neišgirsta vaiko, besiprašančio į pasaulį, dainos. Išgirdusi ją, ji eina pas žmogų, kuris taps vaiko tėvu ir moko jį dainos, kurią, kviesdami vaikelį, jie dainuos prasidėjimo metu. Kai motina pastoja, ji mokina šios dainos kaimo dulas ir vyresnes moteris, ir kai vaikas gimsta, jos dainuoja ją, sveikindamos ateinantį kūdikį.

Kol vaikas auga, kiti kaimo gyventojai irgi išmoksta jo dainą. Ir, jeigu kartais vaikas nukris, susižeis, kas nors jį pakels ir sudainuos jam ją. Kai vaikas daro ką nors gera, kai vyksta jo iniciacija, garbinant vaiką, visi taip pat dainuoja jo dainą.

Yra dar viena priežastis dainuoti: jeigu kartais žmogus įvykdo nedorą veiksmą, pažeidžia socialines normas, jis pastatomas kaimo centre, jį apsupa gyventojai ir vėl dainuoja jam jo dainą. Gentyje įsitikinę, kad netinkamą elgesį galima ištaisyti ne bausme, o meile ir pagarba asmeniui. Kai atpažįsti savo dainą, dingsta noras ir poreikis daryti kažką, kas kenkia kitiems.

Asmeninės dainos giedojimas lydi žmogų visą gyvenimą. Pagaliau, kai žmogus guli patale, kai artėja mirtis, visas kaimas, žinantis jo dainą, dainuoja jam ją paskutinį kartą.

Sunku gentį su tokia tradicija pavadinti atsilikusia ir laukine. Jeigu viską matuoti pagal technologijų ir daiktų vystymosi lygį, tai jie iš tikrųjų neišrado iPhono, neteršė ir nenaikino planetos ekologijos… Tačiau ši bendrija išsaugojo žymiai didesnę vertybę – žmogaus santykių kultūrą, kurią jiems paliko jų protėviai.
**
(vertimas – Natalja Balinskaja)