Kaip Dievas kūrė Moterį

Viešpats, kurdamas moterį, šeštą dieną dirbo viršvalandžius.
Angelas paklausė: – Kodėl tiek daug laiko skiri jos kūrybai?
Viešpats tarė: – O tu matei instrukciją, pagal kurią turiu ją sukurti? Ji turi būti atspari drėgmei, bet negali būti iš plastmasės; ji turi būti sudaryta iš 200 judančių dalių, ir visos jos turi būti keičiamos; ji turi veikti vartojant bent kokį maistą; vienu metu sugebėti apkabinti keletą vaikų; jos bučinys turi išgydyti viską – nuo nubrozdinto kelio iki sudaužytos širdies; ir visa tai ji turi daryti turėdama tik dvi rankas.
Angelą pribloškė šiai būtybei keliami reikalavimai: – Turėdama tik dvi rankas… Juk tai neįmanoma! Ir tai standartinis modelis?! Labai jau daug darbo vienai dienai… palik, pabaigsi rytoj.
– Ne, – paprieštaravo Viešpats –Aš taip arti prie šio kūrinio užbaigimo, kuris taps mano pačiu mylimiausiu. Ji gali pati save išsigydyti, kai suserga ir gali dirbti po 18 valandų per parą.
Angelas priėjo ir palietė moterį: – Bet ji tokia švelni, Viešpatie.
– Taip, ji švelni – sutiko Kūrėjas. – Bet aš ją sukūriau taip pat stiprią. Neįsivaizduoji, ką ji gali iškęsti ir pereiti.
– O jinai moka mąstyti? – paklausė Angelas.
Viešpats patikino: – Ji ne tik moka mąstyti, bet ir įtikinėti bei susitarti.
Tada Angelas palietė moters skruostą: – Oi, man rodos, šis kūrinys praleidžia vandenį. Turbūt bandai per daug visko į ją sudėti.
– Tai ne protėkis – paprieštaravo Kūrėjas. – Tai ašara!
– O kam tai? – nustebo Angelas.
Dievas paaiškino: – Per ašaras ji gali išreikšti savo sielvartą, skausmą, meilę, vienatvę, širdgėlą ir džiaugsmą.
Angelas buvo sužavėtas: – Viešpatie, tu – genijus! Tu viską apgalvojai, nes Moteris – tikrai stebuklingas kūrinys!
Ir iš tikrųjų taip ir yra!

**

(iliustracija – Holly Sierra)