Kur ir kaip moteriai dirbti?

Šiuolaikiniame pasaulyje šis klausimas iškyla labai dažnai. Ar reikia moteriai dirbti, kur dirbti, kaip dirbti ir kuo dirbti?
Pagal Vedas moteris visai neturi dirbti. Keletą tūkstantmečių atgal – ir netgi prisiminus šimto metų senumo laikus – moteris užsiimdavo tik namais. Ji gimdė vaikus, juos auklėjo, tvarkė buitį, užsiimdavo rankdarbiais ir įkvėpdavo vyrą žygdarbiams. Dabartiniais laikais viskas pasikeitė. Dėl materialių pokyčių moteris negimdo tiek daug vaikų kaip anksčiau. Iš vienos pusės tai įtakoja pinigų, laiko ir sveikatos stygius. Namo taip paprastai nepasistatysi – jį reikia nusipirkti. O kad galėtum nusipirkti – reikia dirbti. Ir taip toliau.
Iš kitos pusės moteriškumo esmė ta, kad Dievas moteriai suteikė labai daug energijos, kad ji pratęstų žmonių giminę, kad turėtų jėgų auklėti vaikus ir bendrauti su vyru. Ir dabar, kai moterys gimdo mažai, didelė šios energijos dalis lieka nepanaudota.
Vienaip ar kitaip, šiuolaikiniame pasaulyje beveik kiekvienai moteriai iškyla savirealizacijos klausimas. Lieka didžiulis nepanaudotas potencialas, moteris nori realizuotis, bet nebežino kaip tai padaryti.

Kodėl anksčiau buvo kitaip?
Todėl, kad šeimos buvo gausios, augdavo daug vaikų, begalės rūpesčių, dideli ūkiai. Moteris būdavo ir vaikų darželio direktorė, ir auklėtoja, ir šeimininkė, ir virėja, ir mokytoja, ir pradinės mokyklos direktorė, ir vidurinės mokyklos direktorė, ir ūkvedė. Praktiškai ji turėjo labai daug pareigų, tad pojūčio, kad ji savęs nerealizuoja, nekildavo. Kad susitvarkytų su tokiu dideliu kolektyvu ir kurtų šeimos santykius, ji turėjo labai daug žinoti ir mokėti.
Be to, anksčiau šeimos gyveno ne atskirai, kaip dabar, o viename name. Jame gyveno vyro tėvai, žmonos tėvai, broliai, seserys, sūnėnai, seserėčios, močiutės, seneliai. Santykius tokiame kolektyve kurdavo moteris. Žodžiu, darbų namuose jai užtekdavo. Todėl nekildavo pojūčio, kad ji niekam nereikalinga veltėdė, lyg prisišliejusi prie kažko ir nieko neveikia.

Dabar viskas kitaip. Daugelis turi vieną vaiką, du arba gyvena visai be jų. Tokiose situacijose moterys (ypač, jei vaikai eina į vaikų darželį ar mokyklą) praktiškai neturi kur save realizuoti. Lieka daug nepanaudotos energijos, kuri buvo skirta vaikų auklėjimui ir santykių kūrimui. Moteris jaučiasi savęs nerealizavusi, jaučia, kad ji daug ką galėtų, daug ko moka ar galėtų mokėti, bet nieko nedaro. Tuomet moteris ir eina dirbti.

Nors, žinoma, moteris pradėda dirbti dar anksčiau – kai mama, močiutė sako „tu neturi būti priklausoma nuo šio draugo ir tu turi būti savarankiška“. Bet mes dabar gvildename situaciją, kai moteris jau suaugusi, ištekėjusi ir turi vaikų.
Moteris eina į darbą, ko pasekoje jai nebelieka jėgų ir galimybių atlikti savo moteriškų pareigų. Jei ji sėdi namuose, tai jaučiasi savęs nerealizavusi.  Jei išeina į darbą visai dienai su kelione į abi puses, jaučiasi visiškai išvarginta, nes po darbo dar bėga pasiimti vaikų iš darželio, greitai gamina vyrui vakarienę, tvarkosi namuose, lygina marškinius ir t.t.. Viena vertus, ji save realizuoja, antra vertus, energijos artimiesiems nebelieka. Ir kaip rasti tą balansą?

Išeitis yra.
Mūsų laikams yra viena išeitis, kurią pateikia daktaras Torsunovas. Jis kalba apie tai, kad jei moteris namuose viską suspėja, namuose viskas atlikta, visi laimingi, tai ji gali eiti dirbti. Priminsiu, kad dabar mes kalbame daugiausia apie ištekėjusias moteris. Bet yra tam tikrų sąlygų, kurių reiktų laikytis, kad viskas būtų harmoninga.

✿ Pageidautina, kad darbas būtų ne ilgesnis, nei 4 valandos per dieną. Todėl, kad jums dar reikia suspėti daug ką padaryti namuose ir geriausia tai padaryti be jokio skubėjimo. Ramiai grįžti iš darbo, iš širdies pagaminti vakarienę, niekur neskubant, atsipalaidavus pasiimti iš darželio vaiką, jei jis jį lanko. Ramiai padėti mokyklinukui paruošti pamokas. Tiesiog skirti laiko sau, pagulėti vonioje ir pasidaryti kaukes, procedūras, paskaityti, pamąstyti, pasvajoti.
Pats idealiausias variantas – kai jūsų darbas trunka ne ilgiau nei 4 valandas per dieną. Dar geriau, jei grafikas toks lankstus ir laisvas, kad jūs pati galite nuspręsti, kurias keturias ar penkias valandas jūs jam skirsite. Ar jums šiandien patogiau tai padaryti ryte, ar patogiau vakare ir pan.

✿ Moteriai darbas neturi būti pirmoje vietoje. Jei staiga jis taps prioritetu, šeimos gyvenimas nuo to stipriai nukentės. Todėl, jei jūs vis dėlto einate į darbą, tai supraskite, kad jis nėra svarbiausias jūsų gyvenime, o tik tam tikras jo papildymas. Ir jei kils darbinių ir asmeninių interesų konfliktas, tai jūs pasirinksite sprendimą šeimos naudai. Pavyzdžiui, jūsų viršininkas nuspręs jūsų darbo grafiką pakeisti į dešimties valandų darbo dieną, jūs lengvai atsisakysite. Todėl, kad šeima pirmoje vietoje.

✿ Svarbu, kad darbas būtų susijęs su bendravimu. Ir geriausia, jei tas bendravimas bus su kitomis moterimis, be to, artimomis jūsų sielai. Tai idealus variantas. Todėl daugeliui jaunų mamų dabar pati geriausia profesija – maitinimo krūtimi specialistė. Kai viena mamytė vaikšto į svečius pas kitas mamytes ir pasakoja apie tai, kaip sureguliuoti maitinimo krūtimi procesą. Kai kurios mamytės pačios siuva nešiokles kūdikiams ir jas parduoda. Iš tiesų, variantų gali būti labai daug, kad tik būtų noro.
Daugelis, tikriausiai, prisimenate tarybinius filmus, kur sekretorės visą darbo dieną vaikšto ir geria arbatą. Tai čia, tai ten. Tai viename skyriuje, tai kitame. Būtent taip moteris darbo vietoje ir kolektyve kuria atmosferą. Ir iš tiesų, tikrai moteriai moka pinigus būtent už tai. Tai yra ne už tai, kad ji popierius perkėlinėja iš vienos vietos į kitą, o už atmosferos kolektyve sukūrimą. Už tai jai galima atleisti labai daug ką. Jai net gali duoti pagalbininką, kuris dėlios jos popierėlius tuo metu, kai ji kurs atmosferą – t. y. įvairiuose kabinetuose gers arbatą.

✿ Ir tai svarbiausia, ką aš jums noriu pasakyti apie darbą, kurį turi dirbti moteris. Kaip sako daktaras Torsunovas, moteris turi dirbti ten, kur jai šiandiena patinka. Čia pagrindiniai žodžiai yra du – tai „šiandiena“ ir „patinka“. Kas yra „patinka“? Kuo mielesne veikla jūs užsiimate, tuo daugiau joje atskleidžiate savo vidinio pasaulio kūrybingumo, tuo ir jums geriau. Jei jūs tai darote su džiaugsmu, jums nereikia savęs kankinti ir prievartauti. Tai jums suteikia daugiau energijos ir galimybių.
Ir antras žodis – „šiandiena“. Tai apie prigimtinį moters permainingumą. Mes ne tokios kaip vyrai. Vyrai gali viename darbe dirbti 50 metų, užsiimti vienu ir tuo pačiu, ir būti tuo patenkinti. Jie gerins procesą, kels profesionalumą. Pavyzdžiui, mano uošvio darbo knygelėje yra tik vienas įrašas. Kai įsidarbino gamykloje prieš daug daug metų, taip visą gyvenimą joje ir atidirbo. Kilo karjeros laiptais, kilo profesionalumas. Buvo geriausias įmonės darbuotojas, „kabėjo“ garbės lentose. Veiklos sferos nekeitė, nes manė, kad jam to nereikia.

Moteriai kiek kitaip. Šiandiena jai gal patinka būti buhalterė, rytoj gal patiks būti manikiūro specialiste, poryt gal užsinorės tapti vaikų darželio auklėtoja ir taip toliau. Mes turime tokią savybę – nuotaikų, skonių, prioritetų kaitą.

Todėl labai dažnai nutinka taip, kad moteris, net jei pati pasirenka aukštąjį mokslą ir studijuoja keturis-penkis metus, prieš baigiant aiškiai supranta, kad nenori ten dirbti. Kad tame nėra prasmės, kad jai tai nepatinka ir pan. Aš ne apie tai, kad nereikia baigti aukštojo mokslo. Nors galiu pasakyti, kad dėl aukštojo mokslo išsilavinimo moteriai gyvenime atsiranda labai daug problemų. Tiesiog dėl to fakto, kad mes jį įgyjame. O jei įgyjame dar ir ne vieną, tai labai stipriai paveikia mūsų moterišką prigimtį. Bet apie tai kitą kartą.
Grįžkime prie darbo. Jei jūs šiandien norite būti juriste – būkite. Po metų panorėsite tapti pardavėja – mėginkite. Nesistenkite savęs priversti „atidirbti už diplomą“, „už prarastus metus universitete“. Juk tai gryniausia katorga.

Taigi, reziumuojame:
Koks turėtų būti darbas? Dar kartelį priminsiu, idealiausias darbas – tai užimtumas 4 valandas per dieną, laisvas grafikas, bendravimas su žmonėmis, moterimis. Kad būtų galimybė išgerti arbatos, pakalbėti.
Jei jūs šiuo metu turite darbą ir suprantate, kad jam šios charakteristikos netinka, jis jus išvargina, jūs dirbate tai, ko nemėgstate, darbas be išeiginių dienų ir trunka po dešimt valandų, tuomet jūs turite du variantus.
– Arba jūs nustojate tai daryti ir duodate laiko sau suvokti, ko jūs norėtumėte. Tokį režimą galite testuoti tik tada, jei turite tam galimybę ir jei jūsų vyras sutinka, kad jūs kurį laiką nedirbsite.
– Arba galite išmėginti antrą variantą – esamoje darbo vietoje pradėti elgtis kitaip. Iš pradžių, žinoma, visiems bus šokas, ypač, jei buvote ideali darbuotoja, kuri nuo skambučio iki skambučio viską darė, ką reikia. Ir staiga jūs prašote išleisti namo anksčiau, po to darbo metu nueinate į kitą skyrių pagerti arbatėlės. Į darbą atsinešate kažkokius pyragėlius ir pan. Greičiausiai daugelis bus nustebę ir kurį laiką susidursite su pasipriešinimu. Tačiau turiu tokių pavyzdžių, kai merginos sako:
„Anksčiau aš taip dirbdavau ir ardavau, bet niekam tai buvo ne motais. Santykiai buvo ne patys geriausi. O kai darbe pradėjau elgtis moteriškai, tai negana to, kad man sutrumpino darbo dieną ir valandų skaičių (aš susitariau), pakėlė atlyginimą, bet dar davė ir pagalbininkų tiems darbams, kurių aš atlikti nenoriu ir kurie man sunkūs.“
Štai ta didžioji moters galia. Moters energija reikalinga visur. Ji reikalinga ir namie, ir darbe.

Tarp kitko, dar vienas svarbus momentas.
Jūs turite suprasti, kad tas vyras, apie kurį jūs labai daug dienos bėgyje kasdien galvojate, gauna jūsų moterišką energiją. Jei jūs labai daug galvojate apie darbą, tai greičiausiai energija pripildote savo viršininką. Ir jam dėl to, greičiausiai, labai gerai. Jam tai labai padeda gyvenime.

Bet apskritai, geriausia šia energija papildyti savo vyrą. Ir jei jūs visą laiką darbe galvojate apie savo vyrą, tai labai ir net labai gerai. Tai dar viena pastabėlė temai, kur išeina jūsų energija. Apie ką jūs dažniausiai galvojate? Apie savo klientus, viršininką, kolegas, partnerius ar vis tik apie savo mylimą vyrą, mylimą žmogų?
Viskas, ką aš dabar darau – visi tiesioginiai kursai internetu, straipsniai – parengti pagal šią sistemą. Aš dirbu ne daugiau kaip 4 valandas per dieną, dažnai net mažiau. Juk aš turiu du mažus vaikus ir jiems reikalinga mama. Aš turiu vyrą, jam taip pat reikalinga žmona. Plius, yra buitis, namai, jaukumas.

Visą veiklos techninę dalį aš delegavau vyrui ir jis ją atlieka kur kas geriau, nei aš. Man tinklapių, serverių ir visokių pagalbų suderinimas – tamsus miškas. Vyras viską išsiaiškino, parodė man ir aš tik spaudinėju tuos mygtukus, kurie užrašyti ant popierėlio. Kaip tikra blondinė. Ir vyras didvyris, ir aš nesiverčiu per galvą.
Aš net negaliu savo veiklos pavadinti darbu, tai mano mėgstamas užsiėmimas. Ir toks mėgstamas užsiėmimas suteikia jėgų. Po kiekvieno seminaro jaučiuosi labai prisipildžiusi. Nepaisant to, kad kiekvienai grupei atiduodu labai daug energijos skaitydama, komentuodama, tiesiog klausydama ir pasakodama vis tiek gaunu daugiau energijos tiesiog dėl to, kad aš užsiimu mėgiama veikla.
Ir jei man kada nors tai atsibos (tokios galimybės aš neneigiu, nes aš vis tik mergaitė ir man bet kuriuo metu viskas gali atsibosti), aš tiesiog nustosiu tai daryti. Užsiimsiu kažkuo kitu. Juk man svarbiausia – mano šeima ir aš nenoriu sustoti ties tokiu vaikų skaičiumi, kurį turiu, ko ir jums linkiu.

Olga Valiajeva (Vertimas – Daiva Kulikauskienė, iliustracija – Elina Elis)

https://valyaeva.ru/gde-zhenshhine-rabotat-i-kak/

– Sveiki, rašau asmeniškai dėl paskutinio Jūsų straipsnio apie tai, kaip moteris turi dirbti.
Čia labai daug ką reiškia ir veiklos pobūdis. Taip, dirbu darbą, kuris nėra normuojamas griežto laiko, kavai/arbatai irgi yra laiko. Tačiau daugiausia jėgų atima tai, jog norint tą darbą turėti ir dirbti, reikia ieškoti klientų, reikia nuolat sekti socialinius tinklus, stebėti tendencijas, lavinti savo gebėjimus, ir to pasekoje suvoki, jog atsidūrei pasaulyje, kuriame egzistuoja konkurencija, ir iš malonaus darbo tai pavirsta į įprastinį darbą. Atsiranda įtampa, stresas, nuovargis. Jau nebežinau, ką galėčiau pakeisti.

Žinau, kad konkuravimas yra vyriška savybė ir pati mano profesija bei veikla nėra itin moteriška, tačiau ji man patinka. Nors kelia ir labai daug nerimo, įtampos.

– O Jūs pabandykite kitaip pažiūrėti į savo darbą, dirbti jį kitaip. Įsivaizduokite filmų kūrėjus, knygų rašytojus, dėstytojus, gydytojus – ar jie konkuruoja tarpusavyje? Manau, kad kiekvienam pakanka “klientų” – žiūrovų, skaitytojų, studentų, pacientų.

Aš irgi skaitau paskaitas, dar daug lektorių tai daro, tačiau aš neseku nei rinkos tendencijų, net į jų puslapius neužeinu, apie renginius sužinau kai netyčia pasirodo mano FB juostoje. Aš tik džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių domisi sąmoningu gyvenimu, santykių puoselėjimu. Pati skaitau daug knygų, klausau daug paskaitų, kuriose lektoriai pasakoja apie tą patį, tik kiekvienas savaip, surenku visumą ir suprantu viską dar geriau. Jie visi man įdomūs, “bendrauju” su jais pagal nuotaiką ir poreikį. Man, kaip klientei, jie nėra tarpusavio konkurentai už mano dėmesį. Jie papildo vienas kitą, visi savaip įdomūs, ir gerai, kad skirtingi.

Pabandykite priimti konkurentus kaip bendraminčius, bendrakūrėjus, einančius tuo pat keliu, kaip ir Jūs. Konkurencija skatina pavydą, Jūs sąmoningai ar nesąmoningai norite būti kaip jie, geresnė už juos, sėkmingesnė, profesionalesnė – taip atiduodate jiems labai daug savo energijos, kurią galėjote skirti kūrybai, savito stiliaus sukūrimui.

Konkurencija motyvuoja vyrus, skatina veikti, jie didžiuojasi savimi kai pasiekia tikslą, kai laimi. O mums, moterims, tai neįdomu, mums malonu draugauti, bendrauti. Konkurencija mums labai žalinga. Pati apie tai rašote – daug nerimo ir įtampos, kurie neleidžia džiaugtis gyvenimu.

Moters motyvacija – Meilė. Pamilkite tuos žmones, kurie taip pat myli savo veiklą, kaip ir Jūs. Susipažinkite, susiburkite, susidraugaukite, kurkite kartu parodas, renginius – ypatingai su moterimis. Taip jūs visos viena nuo kitos pasipildysite energijos, idėjų, “tendencijų”. Pasvarstykite, ar verta konkuruoti? Klientai jaučia energiją, jie jus rekomenduoja kitiems – tai geriausias būdas surasti naujus klientus. O jeigu vienas meistras reklamuos kitą savo srities meistrą – Jūs visos turėsite daugiau klientų. Jūsų paslaugos gali būti parduodamos su meile, o ne todėl, kad esate profesionalesnė.

Visiems patariu išlikti “balta varna”, kurti savo ir savaip. Vaikytis tendencijų, mados – tai kaip morka prieš asilo snukį, kad jis eitų ir eitų link jos, niekada nepasiektų, niekada nebūtų patenkintas ir sotus, kad nuolat vartotų.
Pvz., mano aprangos stilius – tik mano, aš jį nuolat išgalvoju – kažką siuvu, kažką perku, derinu, matuoju, lieku patenkinta arba ne, kuriu toliau. Aš visiškai “atsilikusi nuo mados”, o gal aukščiau už madą, nes jos nesivaikau? Kokie tai “Dievai” – mada, tendencijos? : )
Naujos “tendencijos” gimsta jūsų širdyje, galvoje, kai esate rami ir atsipalaidavusi, kai kaifuojate nuo savęs ir savo veiklos.

Surašykite visus savo veiklos privalumus ir trūkumus. Privalumus puoselėkite, o trūkumų sąrašą – išmeskite. Nustokite daryti tai, kas nemiela širdžiai, kas prieštarauja prigimčiai. Kai nebus įtampos ir streso, klientai patys jus suras. Kuo mažiau moteris “juda” link savo tikslo, kuo mažiau jaudinasi ir stengiasi, tuo geriau viskas išeina. Tai nereiškia nieko neveikti, tai reiškia paleisti ten, kur įtampa. Tiesiog atsipalaiduoti ir atsisveikinti, daryti ką nors kitą, o ten – viskas susitvarkys savaime, dar geriau, negu tikėjotės.

– Ačiū Jums, kad skyrėte savo brangaus laiko. Labai norėjau darbo, kuris džiugintų ir neribotų, bet užsikabinau už kito kabliuko, nuo kurio dabar sunku nusikabinti. Tačiau Jūsų žodžiai atgaiva. Ačiū.

– Sėkmės. Moteriškos : )

Su meile, Natalja Balinskaja