Apie kūną

Visų pirma reikia galvoti apie kūną. Kūnas – tai tavo bazė, tavo pagrindas, tavo pamatas. Juk tave mokė vertinti gėlės grožį, paprastos gėlės. Tave mokė vertinti medžio grožį, paprasto medžio. Tave mokė vertinti akmenų, kalnų, upių grožį, tačiau niekada nemokė gerbti savo nuosavo kūno, niekada nemokė žavėtis juo. Taip, jis yra labai arti, todėl lengva apie jį pamiršti. Tačiau kūnas – pats nuostabiausias fenomenas.

Pradėti gerbti savo kūną nebus lengva. Tu visada rasdavai jame trūkumus. Tu niekada jo nevertinai ir nemylėjai; ir staiga užsinorėjai stebuklo, kad kas nors ateitų ir pamiltų jį. Jeigu tu pati negali jo pamilti, tai niekas jo nemylės, nes tavo skleidžiamos vibracijos atstums kitus žmones.

Kai tik tu priimsi save, tu tapsi graži. Kai būsi sužavėta savo kūnu, žavėsis juo ir kiti. Daugelis įsimylės tave, nes tu būsi pati save įsimylėjusi. O dabar esi nepatenkinta savimi. Tokia tavo nuomonė apie save tik atstums žmones, tavo savęs įsivaizdavimas nepadės jiems tavęs įsimylėti, jie šalinsis tavęs. Net prisiartindami prie tavęs jie pajus tavo vibracijas ir greitai pasišalins.

Nėra prasmės lakstyti kam nors iš paskos. Poreikis vytis kažką atsiranda tik tada, kai mes pačios savęs nemylime. Kitaip tavo gyvenime kas nors atsirastų.
Neįmanoma tavęs įsimylėti, jeigu tu pati nemyli savęs.

Šis kūnas priklauso tau; šiuo kūnu tave apdovanojo Dievas. Naudokis juo… mėgaukis juo! Jeigu tu jį mylėsi, jis pradės keistis, nes, jeigu žmogus myli savo kūną, jis rūpinasi juo, o rūpestis – tai absoliučiai viskas. Tuomet žmogus nekemša bet ko į savo kūną, juk jis rūpinasi juo. Nemarina jo badu, nes rūpinasi juo. Klausosi kūno poreikių, klausosi jo signalų: ko jam reikia, kada jam reikia.
Kai žmogus rūpinasi savo kūnu, kai jį myli, kai išgirsta jo poreikius, kūnas automatiškai gražėja.

Osho  (iliustracija – Natalja Derevianko)