Kūnas kalba su mumis nuolatos
Jeigu manome, kad kūnas tik pakaba aprangai, kuri turi puošti mane ir kelti pavydą kitiems – negirdėsime jo kalbos.
Jeigu manome, kad kūnas turi mums tarnauti – vilioti priešingos lyties atstovus, arba vykdyti judėjimo, lietimo, regėjimo ir kitas funkcijas – jo kalba nebus išgirsta.
Jeigu manome, kad kūnas tik amžinos ir nemirtingos sielos talpykla, todėl jo poreikiai nesvarbūs – irgi neišgirsime, ką jis mums kužda.
Tada jis kalbės vis garsiau ir garsiau! Taip garsiai, kad nieko daugiau negirdėsime. Nes, kai kūnas serga, kai jam skauda – labai sudėtinga rūpintis savo siela, skleisti meilę, tarnauti kitiems, puoštis ir vilioti priešingos lyties atstovus, lieka tik gydyti pasekmes.
Nejaugi Kūrėjas sumanė ir sukūrė tokį sudėtingą, unikalų kūrinį tik tam, kad jį praustumėte, maitintumėte, rengtumėte, arba atvirkščiai, nekreiptumėte dėmesio?! Kad jis tik augtų, sentų ir sirgtų? Ir dar bijotumėte, kad jis numirs?
Kūnas – tai sudėtingiausia energijos ir informacijos priėmimo, transformacijos ir skleidimo sistema, kur be perstojo vyksta protu nesuvokiami procesai ląstelėse, organuose, smegenyse; tai unikalios nervų, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, endokrininė sistemos! Ir viskas turi sąveikauti tarpusavyje! O paveldimi DNR kodai! O emocijos ir jausmai? Nejaugi viskas skirta tik maitintis ir daugintis? O gal ne tik?
Gal jis padės mums atskleisti paslaptį – kam mes čia esame? Gal verta mokytis savo kūno vidinės kalbos, ženklų, signalų. Sakoma, kad hormonai – tai dvasinio pasaulio fizinė išraiška, ir kad visos ligos – nuo nervų. O gal nervingumas, įtampa, nuovargis tai tylus kūno balsas, gal tai žinutės iš Kūrėjo – tai, ką dabar darai – žalinga ir kenksminga tau, kad tu ne atskleidi savo talentus, o aukoji savo energiją negrįžtamai ir beprasmiškai. Juk tai, kas daroma ne iš meilės, niekam nėra naudinga, neturi vertės ir kūnas tai gerai jaučia, todėl atitraukinėja ir perspėja. Tik mes nekreipiame dėmesio į jo subtilius signalus.
Sakoma, kad žmogus turi tris protus – galvoje, širdyje ir pilve, ir kad pastarieji du niekada neapgauna, tik reikia išgirsti, kur veda stebuklinga Kūrėjo navigacija, o ne juoktis iš jos, arba slopinti vaistais nuo pilvo pūtimo ar kraujo spaudimo.
Gal verta įsiklausyti, išgirsti, suprasti ir padėkoti?
Jeigu jūs nuolat skundžiatės, kritikuojate save ir aukojatės, kaip jūsų kūnas jausis gerai? Jis bus nuolatos įsitempęs, nes nenori jaustis netinkamu, nepriimtu. Dar labiau – pasąmonė norės pašalinti įtampos sukėlėją – netobulą ir ligotą kūną.
Jūsų kūnui irgi reikalinga besąlyginė meilė – be sąlygų, kad būsite juo patenkinta, didžiuositės ir rūpinsitės tik tada, kai jis taps tobulas ir sveikas. Žinokite, kad jis jau yra tobulas, jis sugeba tiek, kiek jūsų protas nesuvokia ir mokslininkai vis tiria ir tiria. O tokie reikalavimai jam – labai primityvus požiūris į nuostabų, stebuklingą, tačiau trapų Dievo kūrinį. Lyg turėti burtininko lazdą ir, nežinant jos paskirties, naudoti kaip ramentą. Lyg išmanųjį kompiuterį naudoti kaip padėkliuką kavos puodukui – gražus, blizgus, patogus, tačiau… skirtas visai kitam.
Neišnaudokite savo kūno iki išsekimo, negesinkite jo signalų svaigalais, neatitraukite nuo jo dėmesio. Jis yra trapesnis negu jums atrodo, jam reikia daugiau jūsų rūpesčio negu jis gauna, nenurašykite savo vertingiausio patarėjo. Verčiau atsiprašykite už nepagarbą, padėkokite kiekvienai savo ląstelei už puikiai atliekamą darbą. Susidraugaukite su juo. Įsiklausykite į jo pojūčius – ar jam malonu, o gal įsitempia ir nerimauja – suvokite jo patarimus ir nuorodas. Prašykite pagalbos, kai nežinote kaip elgtis, ką nuspręsti. Naudokite jo akumuliuojamą Kosmoso energiją, ji turi laisvai tekėti per jus, tada kūnas bus sveikas, o procesai jame – harmoningi. Tuomet jo pagalba galėsite vystytis, kurti aplinkui grožį, įkvepiančiai kalbėti ir pozityviai galvoti, apkabinti ir palaiminti, be sąlygų mylėti visus Dievo kūrinius Žemėje.
Natalja Balinskaja (iliustracija – Christian Schloe)
