Apie baimes

✻Ar bijote PROBLEMŲ?
– Ar ateina nusivylimas, kai kažkas klostosi kitaip, negu planavote, negu tikėjotės arba buvo prieš tai?
– Ar kyla nerimas, jeigu kliūtys atrodo neįveikiamos?
– Ar yra nežinomybės baimė?
Pažiūrėkite į problemas iš kitos pusės, kaip į naujas galimybes pasireikšti jūsų kūrybiškumui – kaip veikti kitaip, pasikeitus pradinėms sąlygoms. Nes – kaip visada, kaip įprasta, kaip jau žinau, moku ir dariau – tai sąstingis, stovėjimas vietoje, o ne saugumas ir užtikrintumas.
Problemos nėra pasaulio pabaiga, o tik NAUJA GALIMYBĖ atrasti kažką naują – naujus kelius, savo naujus talentus ir sugebėjimus, pasikeisti pačiam ir pakeisti savo veiksmus. Tai gali būti įdomu ir naudinga! :)
Jeigu pats žodis PROBLEMA jau kelia įtampą, vartokite vietoj jo žodį GALIMYBĖ, tuomet pasąmonė atsipalaiduos ir be baimių priims visas, jau negrėsmingas, galimybes, už kurias vėliau tik padėkosite.

✻Kodėl mes kaupiame daiktus, kodėl nuolat apsipirkinėjame – kas aprangą, kas baldus, kas – maistą, o kas namus ir sklypus? Kodėl pagyvenę žmonės tempia į namus visokius daiktus ir neleidžia nieko išmesti? Mes matome tik to reiškinio pasekmes ir smerkiame. Nereikia versti žmonių nieko nenorėti, smerkti juos už meilę materialiems daiktams. Tai vyksta tik iš įgimto savisaugos instinkto. Kiekvienas jį patenkina savaip. Dažnai daiktų kaupimas ar maisto atsargos – noras jaustis saugiai savo erdvėje, nors materialių, apčiuopiamų daiktų pagalba. Įbauginti karais, ligomis, nepriteklių ir kitomis nelaimėmis žmonės – vartojimo rinkos varomoji jėga.

Sudėtinga nesivadovauti savo baimėmis, netikėti aklai tuo, kas kalbama televizijoje, reklamoje. O pasitikėti savimi, savo vidine išmintimi, savo nuostabaus kūno pojūčiais – ne visi sugeba ir yra pasiruošė. Deja, apie tai plačiai nekalbama nei mokyklose, nei šeimose, nei žiniasklaidoje.

Ką daryti? Nustoti bijoti savo baimių. Nustoti joms priešintis ar ignoruoti. Tiesiog aptikti jas savo gilumoje, pasveikinti ir paleisti į laisvę – išgyventi kūne, perleisti per save, pajusti jas. Kai gali pažiūrėti į jas iš šalies – pastebi, kad jos tuščios ir visai nebaisios. Kada išgyveni – jos pasišalina visiems laikams. Tada pagaliau atsipalaiduosi ir pradėsi gyventi savo gyvenimą, vedamas Dievo navigacijos, saugiausiais keliais. O kai jautiesi saugiai, tuomet natūraliai pakanka labai nedaug, atsiranda noras visko atsikratyti, nes supranti, kad tai yra šlamštas, svoris, kuris traukia atgal į baimes ir neleidžia skristi.

Natalja Balinskaja