Meilė yra amžina
Sakoma, kad tai, ką jūs apie save galvojate, arba pakelia jus, arba nuleidžia žemyn. Kad žmogaus pasitikėjimas savimi priklauso nuo to, ką jis apie save galvoja.
Ar įmanoma visada galvoti apie save teigiamai, jeigu norime jaustis vertingi?
Vyrai dažniausiai būna apie save geresnės nuomonės ir retai leidžia save nuskriausti. Nuleisti vyrą „žemyn“ sugeba netikinti jo jėgomis moteris, nes retas vyras gali pasipriešinti jos psichikos poveikiui.
O moterys sudaro apie save nuomonę pagal tai, ką apie ją mano ir sako aplinkiniai – tėvai, vyrai, draugės, žiniasklaida. Baisu tai, kad komplimentų moterys girdi mažiau, negu sąlygų, kokius trūkumus joms reikia pašalinti iki tobulybės.
Jeigu moteris pažintų save tikrąją, ne smerktų, o pamiltų visa širdimi savo permainingą prigimtį, tai jokios svetimos kalbos nedrumstų jos nuomonės apie save.
Tik tai nėra paprasta, nuolatos girdint raginimus aukotis vardan kitų. Mergaitės, tai sakoma vyrams! Nes aukotis, globoti, rūpintis kitais jiems labai naudinga, jie turi tai išugdyti savyje, tai didelė askezė vyro gyvenime. Vyrai aukoja savo fizines jėgas, proto sugebėjimus, o tai skatina juos mokytis, dirbti, augti ir vis labiau pasitikėti savimi.
O mes gimėme meilės skleidimui. O kaip tai daryti, jeigu mokame tik aukotis, patarnauti ir aptarnauti? Mylėti kitus gali žinantis kas tai yra, mylintis save, kitaip tai bus pasiaukojimas su sentencija, kad meilę teiks jums, o tai jau veidmainyste, kai jūsų laimė priklauso nuo kitų žmonių malonės.
Nustokite save tobulinti, tiesiog rūpinkitės ir globokite save, džiaukitės ir stebėkitės savimi, kai žinosite kokia esate vertinga, pradėsite mylėti ir vertinti kitus.
Kaip aš suprantu kas yra Meilė?
✻Meilė nėra kažkieno nuosavybė, mes negalime jos duoti ar neduoti. Meilė – tai energija, sklindanti iš Visatos, o mes tiesiog jos skleidėjai – atsiveriame, priimame, jaučiame ir… daliname toliau. Duodame, nes ji sruvena per mus. Duodame visiems ir visada. Net kai pykstame, ji nenustoja tekėti. Meilė nepasiduoda emocijų bangoms.
O jeigu negalime jos priimti – tiesiog širdis uždaryta, užšalusi, o gal joje daug skausmo, sielvarto, apmaudo ir ji serga – tada ir patys nesugebame tos energijos savyje pajusti, o labai-labai trokštame. Išeitis – prašyti iš aplinkinių… Taip dauguma ir gyvename – išprašinėjame, patarnaujame, įrodinėjame, siekiame, vaidmainiaujame, apgaudinėjame, grasiname, reiškiame pretenzijas ir daliname kyšius – manipuliuojame kaip išmanome, aukojame ir „pardavinėjame“ save, kad gautume nors lašelį Meilės, pritarimo, pagyrimo, pavydo. Kaip įmanydami stengiamės pritraukti dėmesį savo pusėn.
O reikia tiesiog paleisti iš širdies nuoskaudas, baimes, kaltę, gėdą ir kitus širdies nuomininkus ir mūsų gyvybinės energijos eikvotojus. Ir Meilė pati suras kelią į jūsų širdį, pajusite kaip jos šilta srovė ištirpina ledą, pagydo žaizdas, pradžiugina.
Ir mylėsite ne todėl, kad kažkas vertas arba ne, ne už kažką, o todėl, kad Meilė liesis per širdies kraštus.
Po to dar pabandykite visų atsiprašyti, kad ieškojote jos ne ten.
✻Meilė nėra tik meilumas, švelnumas ir gerumas, tai tiesiog charakterio bruožai. Negalvokite, kad kai supykstate – meilė dingsta. Meilės energijai netrukdo jūsų reakcijos į dirgiklį ir to pasekoje sukeltos emocinės bangos. Galite supykti, kad kažko negavote iš žmogaus, tačiau mylėti jį galite toliau. Tas pats ir su savimi – galite būti meilės laidininku nepriklausomai nuo jūsų reakcijos į dirgiklį. Ta reakcija tęsiasi kelias sekundes, o meilė teka nuolatos, kaip upė, kuriai tenka kentėti lietų, kaitrą, šaltį. Jeigu ją sustabdysite – laukite bėdos – agresijos. O jeigu upė tekės toliau – jai nebus baisūs jokie gamtos reiškiniai. Nebijokite savo emocijų, nebijokite supykti, liūdėti, sielvartauti. Visa tai laikina. Tegul tos emocijos pereina per jus, leiskite joms kaip bangoms atplaukti ir pasišalinti. Meilė yra amžina…
Natalja Balinskaja (iliustracija – Fred Wessel)
