Kaip namų sąlygomis auginti meilę sau?
Jau nebesuskaičiuoju, kiek kartų įvairiausio amžiaus, socialinės padėties, išsilavinimo moterys teiravosi manęs apie savivertę ir savigarbą. Kaip tai skamba? Labai paprastai – klausimus apie savivertę jos tiesiog maskuoja prisidengdamos kitais klausimais.
Pavyzdžiui:
Ką daryti, jei:
• Mudu jau seniai gyvename kartu ir jis nenori manęs vesti;
• Mano vyras geria ir kelia balsą prieš mane;
• Mano vadovas nuolat apkrauna mane papildomu darbu;
• Mano mama nuolat lieja man savo negatyvias emocijas;
• Mano sūnui iš manęs reikia tik mano pinigų.
• Ir taip toliau ir panašiai.
Pasinagrinėjus šias ir daugelį kitų situacijų, kviečiu moteris pasianalizuoti: o koks mano pačios santykis su savimi? Ar pati save gerbiu? Ar myliu save? Ar rūpinuosi savimi?
Kadaise, seniai, seniai, kai tik pradėjau domėtis psichologija, skaičiau N. Kozlovo knygas ir lankiausi jo seminaruose, kuriuose vienas sunkiausių pratimų man buvo: „Jeigu aš save mylėčiau“. Esmė paprasta – kaskart, bendraujant su žmogumi, užduoti sau šį klausimą. Ir analizuoti, kas būtų kitaip? Ar vartočiau kitokius žodžius? Intonacijas? Kitaip elgčiausi? Kaip aš leisčiau laisvalaikį ir su kuo?
Sunkiausia šį pratimą atlikti buvo bendraujant su tais, kurie artimi, kuriuos „aš lyg ir jau myliu“. Užduodi sau kontrolinį klausimą, o viduje – emocijų viesulas, protestai. Ir tada supranti, kad nelabai visgi save myli ir brangini, gal net visiškai negerbi. Ši tiesa apie save visada skaudi…
Taigi – apie ką aš – siūlau šį pratimą truputį modifikuoti – ir žaisti šitaip:
Jeigu aš save mylėčiau, ar:
• Gyvenčiau su šiuo vyru, neketinančiu manęs vesti?
• Vykdyčiau bet kokias primetamas užduotis iš baimės prarasti šį darbą?
• Taikstyčiausi su vyro įžeidinėjimais, skandalais ir kitais nemaloniais dalykais?
• Dirbčiau už du, siekdama apmokėti paskolą, nepasilikdama sau net naujoms pėdkelnėms?
• Leisčiau vyrui laidyti juokelius apie mane, ypač draugų kompanijoje?
• Blaškyčiausi po namus su skudurėliu nuo ryto iki vakaro be galimybės tiesiog pagulėti?
• Taupyčiau visur ir visame kame, nieko nepirkdama to, kas man tikrai patinka?
• Sutikčiau nuolat tiesti pagalbos ranką, net jei visai nesinori?
• Vis dar bandyčiau visiems įtikti, būti gera, idant nieko nenuliūdinčiau, nenuvilčiau?
• Vis dar atsisakinėčiau savo hobių ir mylimos veiklos dėl vaikų?
• Rengčiau nesuskaičiuojamus koncertus ir isterijas vyrui?
• Gyvenčiau dėl vaikų su vyru, su kuriuo mūsų niekas nebesieja?
• Bandyčiau susigrąžinti tą, kuris seniai išėjo ir grįžti net neplanuoja?
• Įrodinėčiau savo tiesą kiekviename žingsnyje?
• Velčiausi į atsitiktinius santykius su atsitiktiniais vyrais?
• Klausyčiausi kritikos, negatyvių naujienų, apkalbų?
• Atsakinėčiau į netaktiškus klausimus, į kuriuos visiškai nesinori atsakinėti?
• Valgyčiau tai, kas man neskanu, nepatinka, nenaudinga?
• Dėvėčiau tai, kas man netinka, kame aš negraži ir man nejauku?
• Darbuočiausi nemylimam darbe, nuo kurio man bloga?
• Mokyčiausi ten, kur reikia kažkam kitam, tik ne man?
• Daryčiau tai, kas patinka kitiems, bet visiškai nepatinka man pačiai?
• Ignoruočiau savo poreikius ir norus?
• Slopinčiau savo jausmus ir emocijas savam kūne, nepaleisdama jų?
• Gyvenčiau taip, kaip visi, net nebandydama įsiklausyti į savo vidinį balsą?
Šiuos ir daugelį kitų klausimų galima užduoti sau ir pamažu šios praktikos dėka viduje pajusti – kas gi toji meilė sau. Meilė susideda iš smulkmenų, iš pačios savęs mažyčių išraiškų – taikomų kasdien.
Kaip prasideda Jūsų diena? Nuo lakstymo po namus su pižama, susivėlusiais plaukais, besistengiant visus pavalgydinti, surinkti ir išsiųsti ten, kur jiems priklauso? O jei mylėtumėte save, koks būtų jūsų rytas? Galbūt vertėtų atsikelti anksčiau, parymoti su arbatos puodeliu, susitvarkyti save, o po to jau lakstyti?
Kuo Jūs vadovaujatės dienos bėgyje priimdama sprendimus? Kad tik niekas nepagalvotų ko nors blogo? Kad tik niekas nenuliūstų? Ar kad niekas jūsų nekliudytų? O kas būtų svarbiausia, jei mylėtumėte save?
Kaip jūs kuriate santykius? Iš apačios? Iš viršaus? Abipusiai naudingus? Išlaikydamos saugų atstumą? O kaip tai vyktų, jei šiandien save mylėtumėte?
Pažvelkite į savo spintą ir joje kabančius drabužius. Ar jus džiugina tai, ką matote? Ir ką galima būtų pasakyti apie spintos šeimininkę? Ar ji myli save ir savo kūną? O kas spintoje kabėtų, jei Jūs save mylėtumėte?
Atkreipkite dėmesį į savo mitybą ir kaip ji atsispindi jūsų išvaizdoje. Ar Jūsų lėkštėje bulvės su bandele, o svoris – liūdina? Ar lėkštėje sunkus ir neskanus maistas? O gal atvirkščiai – super dietinis, kurio Jūs nekenčiate, tačiau vartojate dėl figūros? O kas vyrautų Jūsų racione, jei save mylėtumėte?
Pažvelkite, kaip Jūs leidžiate savo laiką. Kam Jūs jį skiriate? Kur jaučiate, kad jo netenkate? Kuo užsiimate laisvalaikiu? Ar užtenka laiko tam, ką Jūs dievinate? Ir vėlgi – kaip visa tai vyktų, jei save mylėtumėte?
Kaip Jūs kurtumėte santykius su priešinga lytimi, su savo vyru, vaikais, tėvais, draugėmis, kolegomis, jei save mylėtumėte? Jei išmoktumėte klausytis savo širdies, ką išgirstumėte?
Vienu paprastu klausimu, keliamu pačiai sau, galima daug ką pakeisti. Svarbiausia – pačios santykis su savimi. Šis paprastas klausimas padės rasti išeitį visose gyvenimo situacijose. Tačiau tam, kad į jį būtų sąžiningai atsakyta, reikalingos vidinės jėgos. Jos reikalingos ir tam, kad pradėtumėte elgtis taip, kaip liepia širdis, o ne taip kaip „teisinga“ ar „leistina“. Sudėtinga? O jei mylėtumėte save?
Olga Valiajeva (vertimas – Julija Minajeva, iliustracija – Costas Tsigris-Rigoula)
