Metai be kelnių

Prieš metus aš išmečiau paskutines kelnes. Šiai progai aš paskyriau šiandieninį straipsnį. Jis ne visai įprastas. Tiesiog aš noriu su jumis pasidalinti savo šių metų atradimais.

Pereiti prie sijonų aš nusprendžiau dar maždaug prieš dvejus metus. Būdama nėščia stengiausi dėvėti tunikas ir sukneles. Pamažu tiesiog lioviausi pirkti džinsus ir kelnes.

Tačiau po gimdymo džinsinės kelnės, kurias turėjau dar prieš nėštumą, nugalėjo visus kitus drabužius. Daug paprasčiau apsitempti džinsus, megztinį, sportbačius ir stiukę. Ir viskas. Ypač su mažu vaiku. O su dviem mažais vaikais… Ypač, kai tingisi mąstyti apie savo išvaizdą.
Bet įvyko stebuklas, ir džinsai suplyšo. Ir tuomet teko rinktis. Pirkti naujus džinsus… Ar eiti keliu, kurį jau buvau pasirinkusi…

Trumpai tariant, vietoj džinsų aš nusipirkau dvi sukneles. Po to dar dvi… Ir dar…

Norėčiau pasidalinti su jumis tuo, ką šie metai man atnešė. Man, mano šeimai, vaikams.

1. Dėvint sijoną daug paprasčiau atsisakyti vyriškų reikalų. Su ilgu sarafanu tempti iš parduotuvės sunkius nešulius mažų mažiausiai nepatogu. Bet ir nereikia. Greičiausiai kažkas padės.
2. Užsisegus sijoną ir apsiavus batelius iškart pastebiu, kaip keičiasi mano laikysena ir eisena. Atrodytų, ne tokia jau ir didelė permaina išorėje, bet kokia didelė viduje. Tik kiti drabužiai, bet pojūčiai dar ir kaip skiriasi.
3. Vaikai tiesiog dievina ilgus sijonus. Vyresnėlis žaidžia juose slėpynes, o jaunėliui – tai namelis.
4. Apsivilkus suknelę, iškart norisi ir plaukus susitvarkyti, ir makiažą pasidaryti. Tai skatina pradėti rūpintis savimi. Reikia daugiau laiko ir jėgų pasiruošimui, kol išeini iš namų, bet pastangos to vertos.
5. Savo vyrui aš labai patinku su suknelėmis. Ir jei anksčiau ilgai turėdavau jo prašyti naujo megztinio, tai dabar jis nuolat klausia, ar tau nereikėtų nupirkti dar vienos suknelės. O galbūt tau reikia naujų karolių?
6. Mes ėmėme mažiau bartis. Ir barniai baigiasi vis lengviau ir greičiau. Barnio metu aš galiu lengviau pravirkti, o ne rėkti, kaip anksčiau. Ir susitaikome daug greičiau nei anksčiau.
7. Apskritai aš pradėjau mažiau erzintis, piktintis, bambėti, pykti ir išgyventi kitus nemalonius jausmus. Tarytum juos sukeliančių situacijų būtų sumažėję.
8. Aplink mane ėmė vykti maži stebuklai. Pavyzdžiui, aš radau savo tėčio giminės liniją ir tikiuosi greitai su jais susipažinti ir aplankyti jo kapą. Aš jų ieškojau daugiau nei 5 metus.
9. Vyras daug dažniau man dovanoja gėles ir dovanas. Per praėjusius metus jis man padovanojo viską, apie ką svajojau visus 7 metus. Galbūt dėl to, kad aš išmokau prašyti, įkvėpti ir dėkoti?
10. Dabar man paprasčiau prašyti. Prašyti pagalbos, prašyti dovanų, prašyti pinigų, prašyti dėmesio. Paprastai, mergaitiškai, meiliai ir su šypsena…
11. Per šiuos metus vyras mažiausiai dvigubai padidino pelną ir uždarbį. Taip pat atsisakė projektų, kurie iš jo siurbdavo energiją. Ir pradėjo vystyti tuos, kuriuos seniai norėjo vystyti. Ir tai jam teikia dar daugiau jėgų ir džiaugsmo.
12. Kartu su suknelėmis į mano gyvenimą atėjo ir aksesuarai. Dabar suprantu, kad moterį nemaža dalimi sukuria tie maži daikčiukai – auskariukai, karoliukai, skarelės… Ir vien jų pagalba galima nuolat keisti savo įvaizdį.
13. Man vis dažniau užleidžia vietą viešajame transporte. Ne todėl, kad aš nėščia ar su vaiku. Dėl to, kad aš atrodau kaip moteris. Ir nuostabu tai, kad vietas užleidžia vyrai.
14. Su sijonu žiemą šilčiau. Aš nešioju ilgaaulius batus ir ilgą pūkinę striukę. Taip žymiai šilčiau, nei rengtis džinsais, striuke ir batais.
15. Pasikeitė mano hormonų balansas. Pavyzdžiui, ant kojų auga daug mažiau plaukelių. Moteriškos dienos praeina lengviau. Odos ir plaukų būklė praktiškai ideali.
16. Šį kartą neturiu sunkumų maitindama krūtimi. Kiek laktostazių ir kitokių nesąmonių išgyvenau su vyriausiuoju sūnumi, kurio vis tiek nepavyko ilgai maitinti! O šį kartą – nei vieno sąstovio, jokių problemų.
17. Aš susidraugavau su rankdarbiais. Anksčiau buvau įsitikinusi, kad man rankos ne iš tos vietos auga. Dabar pinu mandalas, šiek tiek siuvu ir siuvinėju – tomis pačiomis rankomis, kurios anksčiau nemokėdavo net aplikacijos padaryti.
18. Man paprasčiau užsiiminėti moteriškais darbais. Apsivilkau suknelę – ir prie viryklės, į virtuvę, namų tvarkyti. Šitas procesas vyksta paprasčiau ir teikia daugiau malonumo.
19. Tapo daug paprasčiau vystyti moteriškas savybes. Paprasčiau būti švelnia ir gera, kai ant tavęs lengvas sarafanas. Ir praktiškai neįmanoma būti paklusnia ir lanksčia dėvint grubų džinsą.
20. Lioviausi veltis į darbus. Jei anksčiau labai daug dėmesio skyriau darbui – padėjau vyrui šen ir ten, atlikau už jį tą ir aną, ir visiškai išsekdavau, – dabar užsiimu tik tuo, kas mano. Ir dar tuo, kas man patinka. Net minties nekyla užsikrauti sau krūvą darbo ir vežti už visus.
21. Pastebiu, kaip manimi gėrisi gatvėje. Ir vyrai, ir moterys, ir netgi močiutės. Ypač kai aš einu, ne, plaukiu, su ilgu sarafanu ir dviem vaikais…
22. Gatvėse pernelyg mažai moterų su sijonais ar suknelėmis. Todėl aš tikrai išsiskiriu. Turint omeny, kad aš nešioju ne trumpus mini, bet prašmatnius ilgus sijonus, kurie taip maloniai čeža ir klostosi einant.
23. Man net mintis nekyla įsigyti kelnes. Parduotuvėse aš praeinu tuos skyrius net nepastebėdama, ko ten yra.
24. Aš iš tiesų turiu daugiau energijos ir jėgų. Net nepaisant to, kad dabar jau turiu du vaikus. Aš daugiau suspėju, žymiai daugiau. Manyje kaupiasi Mėnulio energija. Visiškai kitokia, nei anksčiau.
25. Pradedu jausti moteriškos energijos tekėjimą – jos minkštumą ir takumą. Ir daug paprasčiau pasitikėti gyvenimu ir plaukti pasroviui.
26. Pakito mano santykis su Dievu. Požiūris į ritualus, taisykles, žinias. Panorau nerti gilyn, sužinoti apie Dievą daugiau ir stiprinti savo Meilę jam. Skamba keistai, tačiau dabar aš jaučiu stipresnį ryšį su juo nei prieš metus. Galbūt ne veltui daugelis religijų draudžia moterims nešioti kelnes.
27. Aš įgijau daug draugių – nors anksčiau tai iš tiesų buvo man problema. Dabar aš lengviau suartėju su moterimis, man paprasčiau su jomis bendrauti. Be to, tai man tapo malonu.
28. Aš supratau, ką reiškia jaustis Moterimi. Pamačiau teigiamas Moters prigimties puses ir – tai svarbiausia – skirtumą pajutau pati savyje.
29. Būtent šiais metais aš pradėjau rašyti straipsnius. Vesti konsteliacijas. Grupes moterims. Aš pagaliau sugebėjau atrasti save, atrasti pusiausvyrą tarp šeimos ir savirealizacijos, saviugdos ir geradarbystės. Tai su niekuo nepalyginami pojūčiai.
30. Ir aš pagaliau galiu pasakyti, jog esu iš tiesų laiminga. Manyje yra ta šviesa, tas amžinosios laimės pojūtis, būdingas kiekvienai sielai. Ir jei išorinio pasaulio įvykiai nėra džiuginantys, mano šviesa lieka su manimi. Praktiškai visada.

Visose moterų grupėse pirma užduotis, kurią visuomet užduodu, – tai sijonų dėvėjimas. Man norėtųsi vieną dieną pažvelgus pro langą nepamatyti gatvėj nei vienos moters su kelnėmis. Štai kokia paprasta svajonė.

Aš galėčiau užrašyti dar tiek pat punktų, kadangi šie metai labai daug ką pakeitė mano gyvenime. Galimas dalykas, kad tai tiesiog toks astrologinis periodas. Arba dar kažkas. Visgi taip sutapo, kad būtent prieš metus aš palaidojau savo paskutines kelnes.

Ir aš matau tą paprastą sąsają. Man tapo paprasčiau sekti savo prigimtimi, paprasčiau būti Moterimi, elgtis kaip Moteris, eiti Moterišku keliu.

Ir labiausiai mane džiugina, kad mano aplinkoje vis daugiau moterų ryžtasi ir išmeta kelnes. Pereina prie suknelių … ir sulaukia panašių rezultatų.

Tegyvuoja suknelės ir sijonai, aksesuarai ir šukuosenos, Mėnulio energija! Visa, kas moteriška – moterims. Visa, kas vyriška – tame tarpe kelnes ir atsakomybę – pagaliau grąžinkime vyrams!

Mes galime pakeisti pasaulį. Moteriškai. Tiesiog užsiimdamos savais reikalais. Likdamos Moterimis.

Olga Valiajeva (vertimas – busiumoterimi.lt , iliustracija – Ina Lukauskaitė)

https://valyaeva.ru/god-bez-bryuk-god-chudes-i-novyx-vpechatlenij/