Tikros Moters laimės dėsniai

1. Tikra moteris nesivaiko laimės. Ji apskritai nieko nesivaiko. Lakstymas paskui laimę – pati populiariausia ir pati kvailiausia sporto šaka. Mes visi kažkur lekiame. Į šviesią ateitį, į rytojų, į kitus metus ir panašiai. Tikra Moteris neužsiima šituo sportu. Ji niekur nebėga. Ji plaukia per gyvenimą, visada gyvendama šioje dienoje. Ši diena – tai įdomiausias ir svarbiausias dalykas, užimantis visą jos dėmesį. Viena jos diena – tai vienas mažytis gyvenimas. Tikra Moteris turi planų ateičiai, bet visada gyvena dabartyje, neatidėliodama savo gyvenimo rytdienai. Jinai nelaukia, kad jos tikrasis gyvenimas prasidės, kai… (kai ji pagaliau numes svorio, kai pas ją atjos Princas, kai susiklostys idealios aplinkybės ir t.t.)
2. Būti Tikra Moterimi – tai didžiulė privilegija, kurią tik tu pati gali sau leisti. Tikra Moteris pagarbiai žvelgia į faktą, kad gimė būtent Moterimi ir įžvelgia tame ypatingą vertingumą. Ji ne šiaip sau suvokia, kad ji Moteris, bet ir jaučiasi esanti tokia. Būti Tikra Moterimi jai – ne išbandymas, ne sunkus darbas ir ne kryžius, kurį reikia nešti visą gyvenimą. Tai – likimo dovana ir palaiminimas. Tikra Moteris kultivuoja savyje moteriškumą visuose lygmenyse: vidiniame (pojūčiai, jausmai, mintys) ir išoriniame (kūnas, apranga, elgesys).
3. Tikra Moteris gyvena savo tempu. Kai gyveni pernelyg lėtai – nėra jausmo, kad tai gyvenimas. Kai gyveni pernelyg greitai – per skubėjimą nespėji gyvenimo pajausti. Kiekviena iš mūsų turi nuosavą, įgimtą gyvenimo tempą. Tikra Moteris puikiai žino ir jaučia savo vidinį tempą, ir gyvena pagal jį. Didelio miesto tempas nesutampa su daugumos žmonių gyvenimo tempu – jis pernelyg spartus. Tikra Moteris vengia kraštutinumų. Ji nedrybso ant sofos, bet ir nelaksto kaip perekšlė. Ji pati reguliuoja savo krūvius ir tuo pačiu nusistato tempą ją supančioms aplinkybėms. Ji gyvena taip, kad darytų tai, ką nori neprarandant gyvenimo skonio. Jos veiksmuose svarbiausias dalykas – sąmonės aiškumas ir apskaičiavimo tikslumas, ką ji dabar daro ir kam to reikia, o visai ne kūno judesių, atliktų per nustatytą laiko tarpą, skaičius.
4. Tikra Moteris sau suteikia pirmenybę. Ji puikiai supranta, pastatyti save į pirmą vietą – tai nereiškia būti egoiste, abejinga, nejautria ar ciniška. Tiesiog ji žino, kad pernelyg stiprus noras užsiimti kitų žmonių reikalais slepia baimę gyventi nuosavą gyvenimą. Tikrai moteriai įdomus JOS PAČIOS gyvenimas. Ji niekad nepraranda savo gyvenimo ir savo asmeninės erdvės vertingumo pojūčio. Tuo pat metu ji palaiko, teikia pagalbą ir dalyvauja kitų žmonių gyvenime. Ji daro tai ne dėl to, kad bijo ką nors nuvilti, o dėl to, kad tai jos nuoširdus noras. Ji niekad nepasako “taip”, jeigu jos širdis kužda “ne”. Ji visada į save įsiklauso ir pasitiki savo jausmais.
5. Tikrai Moteriai nesvarbi „visuomenės nuomonės įskaita“. Vaikystėje ją gavo visos mažos mergaitės. Ši įskaitos knygelė – tėvams, mokytojams, giminaičiams, draugams, kolegoms. Išlaikyti egzaminams daugelis merginų skiria visą savo gyvenimą. Tikra Moteris išmetė įskaitų knygelę. Tegul kiti žymi: ištekėjusi – neištekėjusi, normalu – nenormalu, viena – ne viena, tokia kaip visi – ne tokia kaip visi… Tikra Moteris gyvena savais orientyrais, pati juos nusistato ir pati įgyvendina. Ir jeigu ji nėra panaši į kitų žmonių standartus, tai jos tai nelabai jaudina. Ji leidžia kitiems žmonėms save vertinti taip, kaip jiems norisi. Ji žino, kad misija “visiems patikti” yra kvaila ir neįgyvendinama. Ji dirba su savimi, tačiau niekad nedaro to tam, kad patiktų ar užsitarnautų kieno nors palankumą. Ji daro tai iš meilės sau.
6. Tikra Moteris peraugo savo “gerą mergaitę”. “Gera mergaitė” – tai savo tėvų auklėtinė. Ji turi vieną uždavinį – patikti aplinkiniams, užsitarnauti pritarimą. Patikti netgi tada, kai nuosavi troškimai protestuoja. “Gera mergaitė” gyvena pagal principą “aš privalau” arba “aš neprivalau”. Ji labai retai savęs klausia, ko ji pati nori. Tikra Moteris paliko savo “gerą mergaitę” ir tuo pačiu atsikratė nuolatinio siekio būti giriamai. Tai nereiškia, kad jai vis vien, kaip ją vertina. Tiesiog ji niekam nieko neįrodinėja, ypač jeigu tai kenkia jai pačiai. Į savo bruožus, kuriuos priimta laikyti trūkumais (o kas jų neturi?) ji žvelgia atlaidžiai. Ji juos mato, bet nedramatizuoja. Ji jų neslepia, bet ir nedemonstruoja.
7. Tikra Moteris nekovoja su kliūtimis, o jas apeina. Kovoti – karių reikalas. Tikra Moteris niekada nevaidins superherojės. Sutikdama savo kelyje kliūtis, ji nelaužys jų savo kakta, juk stodama į kovą, ji tik sukomplikuos situaciją. Ji pasižiūrės, ar neįmanoma apeiti kliūties ar panaudoti jos kaip tramplino. Ji žino, kad bet kokia kliūtis turi silpnų vietų ar aplinkinių kelių. Dėl to ji griebiasi ne jėgos, bet lankstumo. Kliūtys jai – ne priešai, o rebusai, kuriuos reikia išspręsti. Ji žino, kad bet kokia situacija turi ne tik sudėtingą, bet ir paprastą sprendimą. Ji yra įvaldžiusi meną pasirinkti reikiamą vietą ir reikiamą laiką savo veiksmams.
8. Tikra Moteris nevaidina dramos “Koks sunkus mano gyvenimas!” Pažvelgęs į ją, nepasakysi, kad ji išgyvena: aria kaip arklys, sunkiai pelnydama duoną, išsekinta ūkio, vyro, vaikų… Niekuomet nepagalvosi, kad ji pavargo (neteko jėgų), darydama remontą ar statydama vasarnamį. Netgi kai krūviai ypač dideli, ji suranda laiko, kad pailsėtų, pasirūpintų savimi ir gerai atrodytų. Ji nevaidina aukos. Ji žino, kad aplinkybės sudėtingos yra ne pačios savaime, o tik dėl jos požiūrio į jas.
9. Vienatvė Tikrai Moteriai – tai dovana. Savo vienatvės periodus, jeigu jų pasitaiko, Tikra Moteris vertina ir myli. Ji nesiekia įsitempti į savo gyvenimą atsitiktinių pažįstamų ar vyrų, kad tik neliktų akis į akį pati su savimi. Būti vienai pačiai su savimi – tai gėris. Vienatvė jai nėra niekaip susijusi su nepilnavertiškumu ir niekaip jos necharakterizuoja. Vienatvė – tai geriausias laikas tam, kad atstatytum jėgas, užpildytum savo gyvenimą ramybe ir gilumu. Tikra Moteris tokia įdomi pati sau, kad naudojasi savo vienatve su pasimėgavimu.
10. Tikra Moteris visada myli savo amžių. Ji gyvena savo dabartyje, realiame amžiuje, visiškai jį priimdama ir naudodamasi visais jo pranašumais. Ji nepasakoja sau istorijų apie tai, kad tokiame amžiuje “jau per vėlu” ar “dar per anksti”. Tikra Moteris žino, kad tokia filosofija – tai pasiteisinimas toms, kurios naudojasi amžiumi kaip priedanga savoms baimėms ar draudimams paslėpti. Tikrai Moteriai viskas leistina bet kokiame amžiuje. Ji naudojasi kiekvienu savo amžiumi visu šimtu procentų, ir dėl to niekada nesigaili, kad kažko nesuspėjo. Tai nereiškia, kad ji savęs neprižiūri ir nesiekia gerai atrodyti. Tiesiog ji neapsimeta jaunesne, nevaizduoja savęs tokia, kokia buvo prieš 20 metų. Kiekvienas amžius turi savo grožį, seksualumą ir žavesį.

Julija Sviaš (vertimas – N.Balinskaja, iliustracija – Gary Benfield)