Pats sudėtingiausias išbandymas moters gyvenime
Kaip jums atrodo, kas yra sudėtingiausia kiekvienos moters gyvenime? Gimdymo skausmai? Priklausomybė nuo vyro? Neramus protas? Vedos atsako į visus klausimus, įskaitant ir šitą. Moteriai nėra nieko sudėtingesnio nei… jos pačios nuotaika.
Kai moteris sako, jog nieko negali su savimi padaryti – tai yra tiesa. Ji išties nieko negali padaryti. Kartais blogą nuotaiką sukelia kokia nors situacija, pavyzdžiui, netinkamas vyro poelgis ar betvarkė namuose. Kartais tiesiog nuovargis ar neišsimiegojimas. Bet dažniausiai taip atsitinka iš nieko. Atsibudo kaip įprasta, viskas kaip visada, viskas lyg ir gerai, o taip negera “ant dūšios”.
O kai moteriai “ant dūšios” negera, ji ieško priežąsčių (juk negali būti šiaip sau). Ir randa! – juk mums tai nėra sunku. Įtartiniau žiūri į artimuosius, ryškiau mato jų trūkumus, pastebi kiekvieną jų daromą klaidą. Visą laiką savęs klausia: “kas gi dar ne taip?”. Ir vis randa naujų atsakymų.
Net jei kuris nors iš namiškių, pavyzdžiui, vyras pasistengs viską padaryti idealiai, jis pasmerktas pražūčiai. Jis pasijaus, kaip patarlėje sakoma: “kvailys, norėdamas pasirodyt protingiau, pasirodo dar kvailiau”. Ne taip apkabino, ne taip paguodė, ne taip indus suplovė, ne apie tai šneka…
Nepasiruošusį vyrą tai gali labai greitai išvesti iš pusiausvyros, ir tada užsiliepsnos konfliktas, prasidės barniai, kils skandalas. Jis pasakys, kad ji visai suįžūlėjo ir nieko nebevertina. Ji būtinai atsakys, kad jis jos visai nemyli ir nesupranta.
Beje, po audringo emocijų protrūkio moteriai gali pasidaryti lengviau. Ypač, jei ji pratusi emocijas gniaužti savyje. Paverkė, pašaukė – ir lyg lengviau kvėpuoti pasidarė. Jau ir nuotaika ne tokia bloga. Tiesiog nebėra jėgu.
Niekas taip nenuvargina moters, kaip ji pati. Kai jai bloga nuotaika. Kai nesinori gadinti santykių ir nuotaikos kitiems, bet nepavyksta. Kai mylimi žmones erzina. Kai niekas nedžiugina ir niekas nesigauna. Nuo tokios savo savijautos moteris kenčia dar labiau, nei jos nieko nesuprantantis vyras. Ji lyg ir norėtų baigti, bet nieko negali su savimi padaryti. Niekas nepadeda, nei energijos pildymo būdai, nei paskaitos, nei malda. Tiksliau sakant, melstis išvis nesinori ar nesigauna.
Ar jums tai yra pažįstama? Man, pavyzdžiui, labai. Anksčiau tokios nuotaikos dažnai mane vargino. Galiausiai nuvargino po vyriausio sūnaus gimimo. Tokios būsenos dažnai ateina nėštumo metu, kai yra mažai poilsio. Stresinėse situacijose jos tampa dažnu svečiu.
Nuo ko priklauso moters nuotaika?
Į šį klausimą norėtųsi atsakyti – nuo visko ir nieko vienu metu, bet visgi yra tam tikri rizikos faktoriai. Moteris greičiausiai bus blogos nuotaikos, jeigu:
*Ji neišsimiegojo
*Ji pavargo
*Ji savęs netausoja ir nesirūpina savimi
*Ji stresuoja, veržiasi, vejasi ko nors
*Ji nepatinka pati sau, nepatinka rūbai, šukuosena, figūra
*Jai “moteriškos dienos” arba jos visai arti
*Jai visi guodžiaisi, ji stengiasi būti visiems gera
*Dabar jaunatis, pilnatis, užtemimas ar kitas astrologinis įvykis
*Ji kaupia neigiamas emocijas ir niekam jų neišpasakoja
*Ji alkana
*Jos namuose betvarkė
*Ji neturi kam išsiverkti
*Ji turi mažą vaiką( ypač iki metų), arba ji nėščia
*Ji neleidžia sau būti blogos nuotaikos
*Jos gyvenime yra mažai kūniško kontakto su kitais žmonėmis
Visą tai, ir ne tik tai, veda prigimtinio moters jautrumo padidėjimo link, sukelia didesnius nuotaikų svyravimus.
Kuo labiau įtemptas yra moters gyvenimas, tuo didesnė tikimybė, kad dažnai ryte ji kelsis jau pavargusi. Ir atvirkščiai – jei moteris gyvena energijos tausojimo režimu, blogos nuotaikos užeis jai kartą per mėnesį ar net rečiau.
Emocinis brandumas ar savo nuotaikų kontrolė
Kame gi pasireiškia emocinis brandumas? Kontroliuoti savo nuotaiką ir visada šypsotis? Ar iki minimumo sumažinti tokius netikėtus ir nemalonius nutikimus?
Visiškai atsikratyti blogos nuotaikos neįmanoma. Ji vis tiek karts nuo karto primins apie save. O bandyti vaikščioti su dirbtine šypsena, kai viduje viskas verda – lygu nusikaltimui prieš savo sielą.
Visų pirma, reikia leisti sau kartais būti blogos nuotaikos. Žinote, įdomus faktas, jei su kažkuo kovojame, tas kažkas stiprėja. Stipriau kovojame, atitinkamai stiprėja ir tai. O kai leidžiame sau pasielgti kvailai, pabūti negerai, pikčiurnai – tokių išraiškų vis mažėja.
Priimti savo blogą nuotaiką ir save tokią – svarbus žingsnis. Be jo, visa kita netenka prasmės. Niekas nepadės, kol moteris nepasakys savo blogai nuotaikai: “Taip! Tu atėjai būtent šiandien. Ką gi, užeik, įsitaisyk patogiai, jauskis kaip namie”. Tik ne sukandus dantis ir smerkiančiai, o nuoširdžiai. Yra laikas mėtyti akmenis, bet ateina laikas ir juos surinkti. Laikas apsikabinimams ir laikas jų vengimui. Toks yra gyvenimo cikliškumas.
Emocijos – tai gyvenimo dalis. Moteriai – tai didžiausia jo dalis. Nėra nieko svarbesnio ir baisesnio už moters emocijas. Jei moteris priima savo jausmus ir moka su jais elgtis, ji tampa burtininke, sugebančia kurti stebuklus. O jei ne, ji tampa ragana, kuri žlugdo save ir savo artimuosius tuo pat metu.
Taip pat, kaip su oru – neįmanoma, kad visada šviestų saulė ir nebūtų lietaus. Tuomet žemė taptų dykuma. O kiekvienoje derlingoje vietovėje kartais lyja. Kartais pasitaiko audrų, ir tai galima palyginti su dideliu negatyvių emocijų protrūkiu, moteriška iškrova.
Kai aš leidžiu sau kartais jaustis prastai, tai iškart sugalvoju taisykles, kaip tokiais atvejais turėčiau elgtis. Pavyzdžiui, ne ta koja išlipau iš lovos – iš karto perspėjau namiškius. Dar geriau – kuriam laikui pasišalinu pabūti vienai. Nueinu dar truputį pasivolioti lovoje viena. Suvalgau pusryčiams kažką skanaus, nueinu į dušą ar paguliu karštoje vonioje.
Perspėti namiškiai, greičiausiai, pajaus palengvėjimą, kad ne jie kalti, o diena tokia. Tiesiog žmona-mama šiandien ne ta koja išlipo iš lovos. Galbūt šiandien jai niekas nekvaršins galvos, o gal net padės jai namų ruošos darbuose.
Naudinga pagalvoti, kokių atsargumo priemonių imtis – laiku eiti miegoti ir laiku valgyti. Pasirūpinti, kad atvaizdas veidrodyje būtų malonus ir džiugintų. Riboti bendravimą pajutus, kad atiduodama per daug energijos kitiems žmonėms. Išgyventi susikaupusias negatyvias emocijas – rašyti nuoskaudų laiškus, nustatyti savo asmeninės erdvės ribas, atleisti, paleisti.
Neprošal būtų pažinti savo mėnesinių ciklą ir Mėnulio ciklą, nes nuo jų daug kas priklauso. Kas perspėtas – tas apsiginklavęs. Beje, senovėje beveik visos moterys išmanydavo astrologijos pagrindus buityje, pavyzdžiui, kada palanku kirpti plaukus, kada įsigyti naujus rūbus, kada pradėti planuoti, kada daryti namie generalinį valymą. Be gilinimosi į kortas ir tranzitus, tiesiog paprasti ir naudingi buities patarimai.
Reikia saugoti save. Gyventi energijos tausojimo režimu. Mūsų šeimoje galioja puiki taisyklė – išeiti laiku, kol dar viskas pozityvu. Iš bet kurios vietos, ar iš svečių, ar iš paplūdimio, parko, parduotuvės – išeiti piko metu, kol dar niekas nepavargo, nezirzia, kai visiems dar gera. Tuomet visi turi jėgų nusigauti iki namų ir lieka smagūs tos kelionės prisiminimai.
Šią taisyklę galima taikyti bet kurioje situacijoje, pavyzdžiui, bendraujant su draugėmis. Išeiti kol dar pozityvu, nelaukiant kol visos pradės skųstis gyvenimu. Apsipirkinėjimą pabaigti kai dar malonu, o ne tada, kai ištuštėjo piniginė. Užsiimti labdaringa veikla tol, kol tau ir kitiems nuo to gera. Vaikščioti su vaiku tol, kol tai džiugina.
Reikia tausoti savo energiją. Ji ne begalinė. Ji labai staigiai pasibaigia. O iš tiesų artėjančią pabaigą galima pajausti, jei išmoktume klausyti savo kūno ir sielos. Energijos reikia palikti ir sau, neatiduoti visko kitiems žmonėms, net jei jie patys artimiausi. Jums ši energija reikalingesnė, kad galėtumėte atgauti jėgas ir rytoj vėl būti geros formos.
Prasta nuotaika – tai kaip lietinga diena. Tiesiog reikia ją išgyventi. Su laiku jūs net pradėsite jausti malonumą. Juk galima visą dieną pasivolioti lovoje – reikia leisti sau tokią prabangą. Arba pažiūrėti gerą filmą ir paverkti. Arba leisti sau tą dieną su niekuo nebendrauti. Arba išmesti visas susikaupusias šiuksles, kurios jus erzina, bet vis negalėjote prisiruošti.
Lietinga diena ne mažiau svarbi nei saulėta. Ypatingai, jei ją laikysite ne kančia ir košmaru, o kaip viena iš gyvenimo dalių, reikalingu tam, kad viduje ir išorėje būtų harmonija.
Olga Valjaeva (vertimas – Olga Rodevič, iliustracija – Josef Kote)
http://www.valyaeva.ru/samoe-trudnoe-ispytanie-v-zhizni-zhenshhiny/