Mamos MEILĖ SAU
Šiais laikais lyg ir visoms moterims aišku, kad save mylėti reikia. Bet kartu reikia mylėti ir vaiką, ir vyrą, tad kaip visa tai suderinti ir nieko nenuskriausti?
Lektorė, „Facebook“ bendruomenės „Laimingų Moterų Pasaulis“ įkūrėja NATALJA BALINSKAJA
Vedu paskaitas apie moteriškumą ir jų metų dažnai girdžiu klausimą: „Bet kaip man rasti galimybių pasirūpinti savimi, kai namie mažas vaikas?“ Tik kitiems atrodo, kad mamos sėdi namie su vaikais ir poilsiauja… Sakyčiau, pavargusių mamų yra tiek daug, kad net galima būtų skelbti jų išsekimo epidemiją!
Atrodytų, šiais laikais viskas moterų gyvenime paprasčiau nei prieš kelis dešimtmečius: yra vienkartinės sauskelnės, skalbimo mašinos, indaplovės, net skalbinių džiovyklės. Jų gyvenimas tarsi turėtų būti lengvesnis nei jų mamų ir močiučių, bet kur ten…
Mano paaiškinimas būtų toks: seniau moteris, plaudama dubenyje vystyklus, būdavo „čia ir dabar“ su tais vystyklais, jos protas atsipalaiduodavo. O dabartinė mama nuo skalbimo likusį laiką dažnai skiria naršymui internete ir tai jai kelia nerimą. Mūsų laikais didžiulis informacijos srautas vargina visus, o ypač jis veikia mamas, juk jos jaučiasi atsakingos už savo mažuosius.
Be to, prie moterų nuovargio labai prisideda tai, kad dažnai jos nori visiems įrodyti, kad yra savarankiškos ir nepriklausomos, pačios sugeba ir karjerą daryti, ir vaikus auginti, ir dar kinų kalbos kursus lankyti, o tuomet ir pervargsta. Moteriai nereikia bijoti būti silpnai ir svarbu leisti vyrui ja pasirūpinti!
Mylėti – tai suprasti ir rūpintis
Vaistas, kuris labai pagerintų pavargusių ir susirūpinusių mamų savijautą, yra meilė sau. Kai pati sau patinki, savimi pasirūpini, jautiesi žvali ir energinga, geriau sutari su artimaisiais, taip pat mažiau išgyveni dėl to, ko prirašyta internete…
Kas konkrečiau yra meilė sau? Tai visų pirma gebėjimas įsiklausyti į save ir save priimti. Mylėdama save jauti, kada pavargai ir tau reikia pailsėti. Jauti, kada esi suirzusi, ir tada nepradedi su vyru aiškintis santykių. Jauti, kad kūnui reikia maitintis sveikai, o pakelis traškučių jam visai nereikalingas…
Meilė sau – tai ir gebėjimas pajusti, kokie tavo tikrieji norai bei poreikiai. Kaip jau minėta, mūsų protas apkrautas daugybe įvairiausios informacijos, tad kartais nelengva pajusti, ko norime ir ko mums reikia iš tiesų.
Taip pat meilė sau – tai gebėjimas pačiai save nudžiuginti, o ne laukti, kol tave nudžiugins kiti. Tai ir sugebėjimas paprašyti pagalbos, kai sunku, ir gebėjimas tą pagalbą priimti.
Klausiate, ar reikia mylėti save, jei sveriate 80 kg ir niekaip neišeina svorio numesti? Žinoma, mylėti save reikia, juk mūsų kūnas – tarsi mūsų namas. Ir jei mūsų namas yra senas, per mažas ar per didelis, mes vis tiek turime juo rūpintis, dėl jo stengtis, jį puošti ir mylėti.
Bet kartu, jei kilogramų aiškiai per daug, reikia savęs paklausti: „Kodėl aš tiek sveriu? Ką aš valgau ir kodėl valgau tiek daug? Kokių jausmų vedama aš pradedu valgyti, ką bandau sau suteikti maistu?“ Gal verta išeiti pasivaikščioti į gamtą, užsiimti rankdarbiais ar nuveikti dar kažką kito, kas pamaitintų ne kūną, o sielą.
Mylėti – tai pasipuošti ir namuose
Tikra tiesa, kad kai save mylite ir esate apie save geros nuomonės, tai ir kiti apie jus galvoja gerai. Štai pavyzdys. Yra stiklinė vandens. Jei į ją žiūrėsite ir sakysite: „Koks nešvarus vanduo, su nuosėdomis, net skleidžia nemalonų kvapą, o ir stiklinė nešvari“, tai niekas to vandens gerti ir nenorės, net ir jūs pati. O mūsų kūno pagrindinė sudedamoji dalis – vanduo, ir mes tą patį, ką sakome sau, transliuojame į išorę. Tad jei sakysite: „Koks švarus vanduo! Jis skaidrus, stiklinė labai graži, ir apskritai Lietuva viena iš nedaugelio šalių, turinti tokio kokybiško geriamojo vandens“, tai nuomonė apie tą patį vandenį bus visai kitokia. Tad jeigu nusiteiksite savo atžvilgiu gerai, manysite, kad jūs tikrai šauni ir jums pačiai su savimi bus smagu (kad ir koks jūsų kūnas), norėsite savimi rūpintis ir save puošti, tai ir kitiems norėsis būti su jumis.
Na, o jei sau nepatinkate, stenkitės padaryti kažką, kad patiktumėte. Vienas iš paprastų būdų – išsitrinkti plaukus, pasidaryti veido kaukę, nusilakuoti nagus, ir nuotaika jau turėtų smarkiai pagerėti. Nežinau, kaip jūs, bet aš, išsiplovusi galvą, pasijuntu daug geriau!
Toms mamoms, kurios sėdi namie ir galvoja, kad galvos kas rytą trinktis ar nagų lakuotis nėra prasmės, nes vis tiek niekur neina iš namų, patarčiau šią savo nuostatą permąstyti. Kažkodėl daugelis moterų mano, kad puoštis reikia dėl žmonių, kuriuos mato retai: viršininką, kolegas, einant į svečius…Bet ar nereikėtų pasipuošti dėl savo vyro, su kuriuo norite nugyventi visą gyvenimą? Ar jam nebus smagiau grįžti į namus, jei jūs kas vakarą jo lauksite susišukavusi, pasidažiusi ir apsivilkusi gražia suknute, o ne senais ištampytais treningais ir riebaluotais plaukais? Gal tuomet ir vyras bus malonesnis?
Ar nebūsiu egoistė?
Kartais mamos jaučiasi esančios egoistės. Tarkim, kai vaikas mažas, o joms norisi išeiti pasidaryti manikiūro ar susitikti su drauge. Sakyčiau, egoizmas pasireiškia tuomet, kai kitus kaltinate, kad blogai jaučiatės, arba reikalaujate, kad kiti jus džiugintų ir mylėtų. O kai save mylite ir savimi rūpinatės pati, kiti turėtų tik džiaugtis.
Jei norisi išeiti į baseiną ar pas manikiūro meistrę vienai, tikrai nereikia dėl to jaustis kaltai. Kaltės jausmas gadina malonumą ir nieko gero, jei baseine plaukiosite, grauždamasi, kad palikote vaiką be mamos. Beje, pagalvokite, gal būtų geriau pasirinkti lankyti mankštas, skirtas moterims su vaikais?
Kita nebloga išeitis – draugauti su mamomis, taip pat turinčiomis vaikų, ir paeiliui tartis, kad vieną dieną viena mama būna su dviem vaikais, o kita eina į kirpyklą ar į baseiną, o kada – kita.
Kai kurių mamų bėda ta, kad jos nemoka gyventi gyvenimo su vaiku. Tos išsekusios mamos dažnai prasitaria, kad labai laukia, kol vaikas užaugs ir nebetrukdys džiaugtis savo gyvenimu. O juk gyvenimo, kuris buvo iki vaiko gimimo, nebebus jau niekada. Gyvenimas nuolat keičiasi, ir reikia stengtis džiaugtis ta situacija, kuri yra dabar.
Taigi siūlau gyventi vaiko ritmu: jis miega – miegokite kartu su juo, jis valgo – valgykite su juo, jis žaidžia – žaiskite su juo ir negalvokite, kad turite atsitraukti nuo savo reikalų ir užsiimti vaiku. Ta vaiko veikla ir yra jūsų dabartinis gyvenimas. Tokie vaikiški užsiėmimai, kaip klijavimas ar lipdymas, suteikia džiaugsmo, lavina kūrybiškumą, atpalaiduoja protą nuo pašėlusio minčių srauto, jei tik jiems nesipriešiname.
Vyrą pagirkite, o ne jam skųskitės
Ką daryti, kai ir vaikas zyzia, ir galva neplauta, ir namai netvarkyti, ir vakarienę ruošti reikia, ir visai neaišku, ko griebtis? Tokiu atveju vakare grįžęs vyras randa namie chaosą ir blogai nusiteikusią žmoną. Ji tik skundžiasi, kad pavargo ir nieko nespėja. Dažnai vyras nė nesuvokia, kad reikia jo pagalbos, nes pats puola gelbėtis nuo moters emocijų. Reikėtų vyrui aiškiai pasakyti, kuo jis gali padėti, galbūt perduoti jam buvimą su vaiku.
Svarbus dalykas: neužverskite vyro skundais, kaip vaikas visą dieną zyzė ir jus vargino. Nepatarčiau, bendraujant su vyru, jo vaiko apkalbinėti – tėtis nori juo didžiuotis. Verčiau pagirkite, koks jis šaunuolis, kad jau išmoko apsiversti nuo nugarytės ant pilvuko, jau pats valgo ar žengė pirmą žingsnį. Vyras su tokiu gudriu vaiku bus daug mieliau nei su tuo, kuris jums gadina gyvenimą savo verksmais…
Palikdama vaiką vyro priežiūrai nesakykite tiesiog „Pabūk su vaiku.“ Dažnam vyrui visai neaišku, ką tai reiškia. Verčiau konkrečiai pasakykite: „Dabar tu pakeisk vaikui sauskelnes, o po to duok jam buteliuką“, „Dabar jūs kartu padėliokite dėlionę“ ar pan.
Jokiu būdu nereikia nušalinti vyro nuo vaiko auginimo, tarsi jis nemokėtų nei sauskelnių pakeisti, nei daržovių sutrinti. Tuomet ir vyras praranda domėjimąsi vaiko auginimu. O jei moteris jam vaiką patikės ir po to pasakys, kad jo pagalba buvo labai reikšminga, vaikas su juo mažiau verkšlena ar geriau užmiega, vyras jausis reikalingu.
O jeigu moteris nusiteikusi vakare išeiti palepinti – į baseiną, parduotuves ar su draugėmis susitikti, o vyras raukosi ir sako, kad ji ten jau ėjo praėjusią savaitę? Manau, jei pailsėjusi moteris namo grįš linksmai nusiteikusi ir jai neskaudės galvos, jis mielai ją išleis. O jei ji grįš ir pasakos, kaip viskas brangu ar šiaip negerai, o gal dar pridurs, kad jis vaiką netinkamai aprengė ar per anksti pavalgydino, tai, žinoma, kitą sykį jis neturės noro likti su vaiku. Be to, galima tiesiai šviesiai vyro paklausti: „Galima, aš dabar eisiu susitikti su drauge, užtat namo grįšiu laiminga ir geros nuotaikos?“ Vargu, ar jis nesutiks.
Nešvaistykime savęs!
Kad nesijaustume pavargusios ir išsekusios, turime kreipti dėmesį į tai, kam skiriame savo energiją. Energija – tai dėmesys. Kur keliauja mūsų dėmesys, ten nukreipiame ir savo energiją. Labai svarbu, kad energija grįžtų atgal. Jeigu į kažką kreipiate daug dėmesio, o atsako nesulaukiate, būsite nepatenkinta. Jeigu daug dirbate ir stengiatės, o jums nekelia algos ir net nepagiria, jausitės bjauriai. Nemaloniai jausitės ir tuomet, kai draugė jums viską išpasakos apie savo rūpesčius ir nė nepasidomės, kaip sekasi jums. Pyksite ir ant vyro, jei jis nekreips į jus dėmesio. Taigi sulaukusios dėmesio, mes gauname energijos. Beje, vyras irgi norėtų sulaukti dėmesio ir pagyrimų, pvz., už tai, kad jis daug dirba, nors tas darbas gal jam visai nemielas.
Yra labai daug veiklų, kurios reikalauja mūsų dėmesio, tačiau tiesiog suryja mūsų energiją, mus išvargina, o mainais nieko negauname. Todėl ir raginu tokių dalykų vengti, o užsiimti tuo, kas mums malonu, aplink turėti daiktų, kurie mums mieli, puošti save, kad būtų malonu į save žiūrėti… Tai ir suteiks mums energijos.
Na, o kai energijos bus, tai sugebėsite ir save mylėti, ir vyrui šypsotis, ir linksmai žaisti su vaikais.
Gintarė Kairytė, žurnalas „Mažylis“ (iliustracija – Natalja Derevianko)
