Pasakojimas apie laimingą mamą

Kartą gyveno viena nepasiturinti žydų šeima. Vaikų buvo daug, o pinigų – mažai. Vargšė motina dirbo negailėdama jėgų – ir skalbė, ir lygino, ir siuvo, ir valgį gamino, ir… šaukdavo ant vaikų, neretai apdalindavo juos niuksais ir garsiai keikė savo gyvenimą.
Pagaliau visiškai nusikamavusi ji atėjo pas rabiną paklausti patarimo: kaip tapti gera mama?

Išėjo susimąsčiusi. Nuo tada ją tarsi kas pakeitė. Ne, pinigų daugiau neatsirado, ir vaikai paklusnesni netapo. Tačiau mama dabar taip nesibardavo, o nuo jos veido nedingdavo maloni šypsena.
Kartą per savaitę ji eidavo į turgų, o grįžusi visam vakarui užsidarydavo savo kambaryje.
Vaikus kankino smalsumas. Kartą jie nepaklausė draudimo ir pažiūrėjo, ką veikia mama.
Ji sėdėjo prie stalo ir… gėrė arbatą su saldžiu cimesu!

– Mama, ką tu darai? O kaipgi mes? – Sutrikę paklausė vaikai.
– Ša vaikai! – ramiai atsakė ji. – Aš darau jums laimingą mamą!

(iliustracija – Viktoria Kirdiy)