Primestas šiuolaikinės moters įvaizdis

Šiuo metu tiražuojamas lemtingos moters, moters-vamp įvaizdis, tokia moteris primena sireną iš graikų mitologijos: jūreiviai per ilgalaikius plaukiojimus išgirsdavo saldų dainavimą ir įpuldavo į hipnotinį transą nuo tų žavingų balsų. Žinodami, kokį pavojų kelia sirenų balsai, jūreiviai visada palikdavo sargybinį, kuris neužmigdavo ir išgelbėdavo kitus.

Man rodos, šiandien reklamoje pateikiamas būtent toks moters įvaizdis. Pas jas šaltos ir neišraiškingos akys. Išoriškai tos akys gražios, dar padailintos makiažu ir puikiai apdorotos kompiuteriu, tačiau realiai už jų nieko neslypi. Neatsispindi vidinis pasaulis.
Kas yra taip vadinamas “sterviškumas”? Aš priskiriu šį reiškinį moraliniam palaidumui. Jis gali būti tiek sąmoningas, tiek nesąmoningas. Žmogus sąmoningai išugdo savyje įžūlumą, chamizmą, neužmaskuotą egoizmą. Tai – dorovinių elgesio normų neigimas, nežabotas aistrų siautulys, kuris demonstruojamas viešai. Puikavimasis dirbtinai susikurta savo jėga, kuri yra ne kas kita, kaip daugybės kompleksų išvirkščioji pusė.
Žmogui, turinčiam tvirtą dvasinę jėgą, nėra būtinybės verstis per galvą, kad žmonės pamatytų jo gerąsias puses. Tačiau “sterviškoms” moterims klausimas apie privalumus apsiriboja išoriniais požymiais: demonstratyviu elgesiu, grubumu ir emociniu šaltumu.

Moters-stervos paveikslas dabar tapo socialiai patrauklus, ypač tarp jaunų merginų dėl to, kad iliuziškai sukuria pasitikėjimo savimi, išsivadavimo, nepažeidžiamumo pojūtį. Šita moterų kategorija pasižymi tuo, kad jų “garbės kodekse” esama tokių sąvokų: “imk iš gyvenimo viską”. Imti, imti, imti ir nieko neduoti mainais – štai išgyvenimo būdas, kurį pasirenka kai kurios neapdairios merginos.

Tikra moteris nuo emancipuotos skiriasi visų pirma moteriškumu. Tuo moteriškumu, kuris pasižymi švelnumu, išmintimi, gerumu, nuolaidumu. Juk emancipuota moteris, siekdama lygiateisių santykių, galiausiai ieško pranašumo, ji nustoja būti nuolaidi. Emancipuotos moters požiūriu visi šie bruožai – tai silpnumo požymiai.

Vyras, kuris pasižymi tikru vyriškumu, gali padėti moteriai įgyti moteriškumą. Nors dažnai sakoma apie priešingą dalyką: apie tai, kad moteris padeda vyrams tapti vyriškais. Greta jos jis tampa tikru vyru.

Realiai svarbiu faktoriumi šioje srityje tampa šių savybių ugdymo vienas pas kitą realizavimas. Moterys padeda vyrams tapti stipriais, stimuliuoja juose pasitikėjimą, pabrėžia sugebėjimus, skatina vyrus, juk pagyrimas – tai vyrų bendravimo kalba. Savo ruožtu vyras atkreipia dėmesį į moters išvaizdą, gerumą ir dvasinį grožį. Šitaip jie vienas kitą papildo.
Svarbiausias patarimas moterims – nebūti atkakliomis ir užsispyrusiomis. Moteris sąmoningai ar nesąmoningai konkuruoja su vyru. Kodėl ji konkuruoja? Ji išreikalauja, išprievartauja iš jo tą meilę, kurios jai trūksta. Kai jaučia vyro paramą, moteris nesigriebia tokių “ramentų” kaip manipuliacijos ir provokacijos.

Moteriškumas – tai ne silpnumas, o galia, nes moteriškumas suteikia greta esančiam vyrui kolosalias galimybes realizuotis ir tapti pačiu savimi, sugebėjimą jausti ir mylėti. Moteriškumo galia slypi ne tame, kad moteris apsuktų vyrams galvas pagal savo kaprizus, o tame, kad ji atskleidžia pačias geriausias vyro savybes.
Vyrų ir moterų savybių skirtumas slypi tame, kad moteryje labiau pasireiškia šiluma, joje mažiau kietumo. Tikra moteris panašiai kaip magnetas traukia prie savęs savo meile, dvasine šiluma, prie kurios norisi prisiliesti.

O šiuolaikinei jaunai merginai neretai būdingas impulsyvumas, jausmų ir emocijų nežabotumas. Kartais ji nepastebi, kaip pradeda ginčytis su jaunuoliu ir aiškintis, katras iš jų kietesnis. Ji įveda į santykių sferą vulgarumo elementų, siekia prilygti vaikinui, nesuprasdama, kad visada dera išlaikyti distanciją.

Merginoms vertėtų siekti tapti švelnesnėmis, geresnėmis, rūpestingesnėmis, jausti pagarbą priešingai lyčiai. Nes pagarba – tai milžiniška jėga. Realybėje pagarba neretai nueina į antrą planą, nors asmenybės jėga slypi žmonių mokėjime vienas kitą išklausyti, atkreipti maksimalų dėmesį į vienas kito interesus ir pergyvenimus.

Svetlana Terioškina  (vertimas – versijos.lt , iliustracija – Damian Klaczkiewicz)