Violetinė skrybėlė

3 metai: ji žiūri į veidrodį ir mato save karaliene.
8 metai: ji žiūri į veidrodį ir mato Miegančią gražuolę arba Pelenę.
15 metų: ji žiūri į veidrodį ir mato storą spuoguotą pabaisą. (“Mama! Aš negaliu tokia baisi eiti į mokyklą!“)
20 metų: ji žiūri į veidrodį ir mato save arba labai storą, arba pernelyg liesą, mažaūgę arba ištįsėlę, pernelyg tiesiais plaukais arba per daug garbanotais. Bet ji vis tiek eina pasižmonėti.
30 metų: ji žiūri į veidrodį ir mato save arba labai storą, arba pernelyg liesą, mažaūgę arba ištįsėlę, pernelyg tiesiais plaukais arba per daug garbanotais. Bet nusprendžia, kad jai nėra kada rūpintis savimi ir ji vis tiek eina pasižmonėti.
40 metų: ji mato save arba labai storą, arba pernelyg liesą, mažaūgę arba ištįsėlę, pernelyg tiesiais plaukais arba per daug garbanotais. Tačiau ji sako sau: „aš atrodau tvarkingai“ ir eina pasižmonėti.
50 metų: ji žiūri į veidrodį, mato visus savo trūkumus ir eina ten, kur jai norisi.
60 metų: ji žiūri į veidrodį ir prisimena tuos žmones, kurie jau niekada nebepamatys savęs veidrodyje. Eina į pasaulį ir užkariauja jį.
70 metų: ji žiūri į veidrodį ir mato išmintį, humoro jausmą ir savo pačios galimybes. Eina į pasaulį ir mėgaujasi gyvenimu.
80 metų: ji jau nebežiūri į veidrodį, o tiesiog užsideda violetinę skrybėlę ir eina linksmintis.

Taigi, gal mums visoms verta užsidėti tą skrybėlę ankščiau?

(Iš knygos Mallika Chopra „100 pažadų mano vaikui“, iliustracija – Berni Parker)